Linos RUIBIENĖS nuotr.Renginių ciklas „Rugiuose prie Babrungo“ taps erdve, kurioje susitiks skirtingos meno formos, idėjos ir žmonės. Čia bus galima išgirsti įkvepiančių pasakojimų, dalyvauti diskusijose, susitikti su kūrėjais bei atrasti naujų kultūrinių patirčių.
Apie renginių ciklo idėją, jo tikslus bei tai, kas laukia lankytojų artimiausiuose susitikimuose, „Žemaitis“ kalbėjosi su Plungės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja ir projekto idėjos autore – Uršule Padagiene.
Pasak jos, „Rugiuose prie Babrungo“ kiekvieną mėnesį prisistatyts su vis kita tematika ir diskusija apie literatūrą. Pirmasis susitikimas jau įvyko praėjusį trečiadienį, kovo 25 dieną. Viešojoje bibliotekoje surengta Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Arūno Streikaus paskaita „Lietuvos literatūra tarp sovietų režimo reikalavimų ir visuomenės lūkesčių“.
Paskaitoje aiškintasi, kodėl sovietinė cenzūra išskirtinį dėmesį skyrė būtent rašytojams. Sovietmetis pagrįstai siejamas su ideologine cenzūra, kuri smarkiai sudarkė lietuvių literatūros kūną. Bandyta ieškoti papildomų priežasčių, nulėmusių šias intervencijas, bei analizuota, kaip literatūros lauką veikė kintantis santykis su išeivijos bei užsienio kūryba.
A. Streikaus paskaitą papildė meninė paroda „Už užmarštį!“, kurią pristatė tarpdisciplininio meno kūrėjas Erikas Siliuk, nagrinėjantis ideologinius naratyvus, jų konstruktus ir artefaktus. Menininkas E. Siliuk parengė meninį tyrimą apie naratyvų formavimą, įtvirtinimą ir su tuo susijusias atminties praktikas – propagandiškai magiško skysčio pilnus butelius.
Šių preparatų ingredientai – degtinė ir propagandinė literatūra – buvo sovietinio režimo siūlomi vaistai, kuriais gydyti karo sukelti fiziniai ir atminties pūliniai. Tikroji istorija buvo nustumiama į kontroliuojamą užmarštį, o pergalės pasakojimas turėjo užglaistyti trauminius išgyvenimus. Šis meninis junginys atskleidžia tikrąją tokių „vaistų“ funkciją – nuodyti atmintį ir kūnus.
U. Padagienė pasakojo, kad balandžio mėnuo bus dedikuotas literatūrai, kuri yra tarsi užmiršta, tad norisi ją atgaivinti ir prikelti naujam gyvenimui. Tai – mokslinė fantastika.
„Šios knygos ne visada atranda savo skaitytojus, tad mes savo ruožtu norime nupūsti dulkes nuo mokslinės fantastikos žanro knygų lentynos. Ta proga balandžio 24 dieną į biblioteką esame pasikvietę Rolandą Maskoliūną, Pasaulinės fantastikos aukso fondo leidyklos „Eridanas“ vieną iš įkūrėjų. Jam kompaniją palaikys lietuvių fantastikos rašytojas ir vertėjas Gintautas Ivanickas bei kultūros istorikas Audrius Dambrauskas, jie kalbės apie lietuvius rašytojus, kurie rašė fantastiką tarpukariu “, – kalbėjo U. Padagienė.
Gegužės mėnesį bibliotekoje vyraus detektyvų tema, o svečiuose prie diskusijų stalo gegužės 20 dieną susės Bernardas Gailius ir Ernestas Parulskis, kuris kiekvieną pirmadienio vakarą LRT radio laidoje „Nenušaunami siužetai“ su kolege kalba apie detektyvinius romanus.
Gegužės 27 dieną bus pristatyta paroda apie bibliotekų knygose rastus artefaktus – ką žmonės palieka knygose. Buvusi VDA studentė Anio Chostegian lankytojams eksponuos pačius įdomiausius radinius.
Birželio mėnesį bibliotekoje vyraus slemo poezija. Plungės miesto šventės metu žiūrovai išvys slemo varžybas, kuriose savo jėgas išbandys Domas Raibys, Darius Jurevičius ir plungiškis Paulius Gadeikis.
Birželio 1 dieną vaikų ir jaunimo bibliotekoje svečiuosis dailininkė, scenografė Alisa Stravinskaitė, kuri vaikams pristatys edukaciją – šešėlių teatrą.
Rugsėjo 19 dieną vyks baigiamasis projekto renginys – skaitymo festivalis. Jo metu kultūros gurmanams ir visiems, besidomintiems savo miesto istorija, ketinama „serviruoti“ šį tą neįprasto – žurnalisto Ryčio Zemkausko pasivaikščiojimą Plungės miesto gatvėmis kartu su čia gimusiu ir augusiu saksofonistu Petru Vyšniausku.
Tą pačią dieną plungiškių lauks ir Laimanto Jonušio knygos „Donskis yra Donskis“ pristatymas bei profesorės Laimutės Anglickienės ir rašytojos Kotrynos Zylės pokalbis apie šiurpes ne tik literatūroje, bet ir šiuolaikiniame gyvenime.






Parašykite komentarą