ELTA nuotr.Prieš kurį laiką Vyriausybė atšaukė pernai paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Ji įvesta dėl pernai uogų augintojams nuostolių pridariusių šalnų bei ilgo lietingo laikotarpio. Praėjusių metų balandžio antroji pusė buvo ypatingai šilta. Todėl augalų žydėjimas prasidėjo anksčiau. O tada užklupusios šalnos stipriai pakenkė augalininkyste užsiimančių ūkininkų derliui.
„Labas, Žemaitija“ domėjosi, kokiomis nuotaikomis vietos uogų augintojai gyvena šią vasarą.
Eglė Dužinskaitė-Kavarzienė, „Eglės ūkis“, Prūsaliai: „Šilauoges auginame 4-ių hektarų plote. Per du etapus pasodinome apie 8 tūkst. įvairių veislių šilauogių krūmų. Uogas auginame nuo 2016 metų, tačiau teoriškai žadamo krūmų derlingumo dar nepasiekėme. Tikslų standartinį derlių įvardyti sudėtinga, nes jis labai priklauso nuo oro sąlygų, krūmų amžiaus ir konkrečių metų. Palyginti su braškėmis ar avietėmis, šilauogė yra gana tvirta uoga. Tačiau pats augalas yra reiklus. Jam svarbus tinkamas dirvos rūgštingumas, drėgmės balansas, saulė ir šiluma.
Eglės DUŽINSKAITĖS-KAVARZIENĖS nuotr.0Šiuo metu prognozuojame, kad derlius gali būti šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo žiemos oro sąlygos. Jos metu dalis žiedinių pumpurų buvo pažeisti, todėl kai kurių veislių krūmai užmezgė mažiau uogų. Be to, dalis krūmų šiemet buvo stipriai išgenėti. Praėję metai taip pat nebuvo lengvi, uogų sirpimo metu užsitęsė lietingi orai. Tiesa, praėjusiais metais pavasarinės šalnos mūsų stipriau nepalietė.“
Marius Mažonas, ūkis „A’vietinė“, Giliogirio kaimas: „Turime 3 hektarus uogynų, auginame įvairias uogas: avietes, gervuoges, šilauoges, sausmedžio uogas, putinus, šermukšnius, desertines aronijas. Dabar renkame vasarines avietes. Jau galima pastebėti, kad derlius tikrai neprastas. Praėjusiais metais buvo šiek tiek prasčiau, o šiemet pavasarinės šalnos buvo ne tokios stiprios. Vasarinių aviečių tikrai užderėjo. Svarbiausia, kad orai nesubjurtų ir nesutrukdytų jas nurinkti. Be to, šiemet ir patys krūmai atrodo gražiau, užaugo didesni.
Mariaus MAŽONO nuotr.Avietė – klimatinėms sąlygoms jautri kultūra. Uogoms kenkia lietus, o nuo karščių pagelsta krūmai. Pasitaiko ir kenkėjų. Apsaugai nuo jų mes faktiškai nenaudojame jokių chemikalų, taigi pirmosios uogos šiek tiek nukenčia. Vėliau kenkėjų aktyvumas sumažėja, o prasidėjus pagrindiniam derliui jų nebelieka. Šiemet avietes pardavinėjame po šešis eurus už kilogramą. Pernai kaina siekė penkis eurus.“
Edvinas Martinkus, ūkis „Le’braškė“, Sėlenių kaimas: „Auginame hektarą braškių. Šį sezoną pririnkome keturias tonas uogų. Pernykščiai rezultatai atnešė nemenkų nuostolių. Šiemet šiek tiek uždirbome, tačiau praeitų metų nuostolių padengti nepavyko.
Praėjęs braškių sezonas buvo išties skausmingas. Netekome net 90 proc. derliaus, dėl to patyrėme 30 tūkst. eurų nuostolių. Nuvylė ir kompensacinis mechanizmas. Kreipėmės dėl galimo žalos atlyginimo, tačiau gavome tik 250 eurų. Ekstremalių šalnų buvo ir prieš kelerius metus, bet tuomet kompensacija skaičiuota pagal vidutinę braškių kilogramo kainą bei deklaruotus plotus. Tai leido griebtis šiaudo.
Braškė – jautri uoga. Nuo šalnų galima apsaugoti nebent vieną dieną. Jei jos tęsiasi tris ar keturias dienas, apsisaugoti nebepavyks. Šiais metais šalnų kaip ir nebuvo, tačiau užklupo lietūs. Derliui tai irgi nepalanku. Atsiranda puvinys. Tokių uogų pardavinėti nebegalime. Pasitaiko ir kenkėjų. Jei temperatūra aukštesnė, tripsai ima dėti savo kiaušinėlius. Dėl jų uogos įgauna auksinę spalvą. Visgi šiais metais tai problemų nesukėlė. Lyginant su praeitais metais, uogų kaina pakilo maždaug vienu ar pusantro euro. Kainų kilimą nulėmė padidėjusios kuro ir trąšų kainos bei orų kaita.“












































Parašykite komentarą