Sauliaus Narkaus nuotr.Rugsėjo 27-ąją Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose vyko respublikinio literatūros konkurso „Gyva protėvių dvasia mūsų žemėje“ baigiamasis renginys. Jis subūrė žmones, kuriems brangi Lietuvos istorija, gimtojo krašto kultūra, protėvių palikimas ir lietuviškas žodis. Šiųmetis konkursas buvo skirtas pagerbti dvi asmenybes: šiemet minimos blaivybės ir knygnešystės sąjūdžio organizatoriaus, istoriko, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo 225-osios ir žemaičių gramatikos kūrėjo kunigo Juozo Čiuldos gimimo 230-osios metinės.
M. Valančiaus ir J. Čiuldos gyvenimas ir veikla liudija, kokią didelę reikšmę tautos išlikimui, savimonei ir kultūriniam tapatumui turi gimtoji kalba, švietimas, tikėjimas ir istorinės atminties puoselėjimas. Džiugu, kad šių asmenybių puoselėtos vertybės prisimenamos šiandien, kad per literatūrinį žodį šių žmonių atminimas yra gyvas. Plungėje iniciatyvos surengti literatūros konkursą ėmėsi Simono Daukanto bibliofilų klubas, Plungės miesto bibliotekos Mažoji žemaičių kalbos akademija ir Plungės viešosios bibliotekos Varkalių padalinys.
Tiesa, pats konkursas „Gyva protėvių dvasia mūsų žemėje“ vyko jau trečiąjį kartą. Kaskart jis skiriamas vis kitam lietuvių šviesuoliui. Šiemet, kaip minėta, – M. Valančiui ir J. Čiuldai. Šiųmečio konkurso rezultatas – knyga „Prigimčiai ištikimi“, kurioje nugulė jo dalyvių kūryba. Iš viso konkursui pateikta net 81 kūrinys, iš jų – 66 poezijos, 7 – prozos. Sulaukta ir moksleivių dėmesio. Jie konkursui pateikė 8 prozos ir poezijos kūrinius.
Sauliaus Narkaus nuotr.Šiais metais baigiamoji šventė vyko prasmingoje aplinkoje – Žemaičių dailės muziejuje, įsikūrusiame istoriniuose M. Oginskio rūmuose. Pažymėta, kad čia susirinkusius žmones vienija ne tik pagarba praeičiai, bet ir noras ją pažinti, permąstyti ir perduoti ateities kartoms. Ir tai daryti pasitelkiant savo mintis, žodžius, savo kūrybos potencialą.
Renginį moderavo konkurso darbų knygos sudarytoja, Mažosios žemaičių kalbos akademijos vadovė Adelė Daukantienė ir Simono Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas Gintautas Černeckis. Jų vedama šventė tapo proga apžvelgti konkurso idėją, jo reikšmę ir dalyvių kūrybinį indėlį į kultūrinės atminties išsaugojimą.
Šventėje dalyvavo ir už indėlį palaikant knygos žmonių iniciatyvas buvo pasveikintas Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Savo ruožtu rajono vadovas sveikino konkurso rengėjus ir dalyvius, dėkojo Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubui ir literatų klubui „Vingiorykštė“ už jų neatlygintiną ilgametę veiklą puoselėjant pagarbą praeičiai ir istorinėms asmenybėms – juk svarbu saugoti savo tautos šaknis.
Sauliaus Narkaus nuotr.Muziejuje surengtą šventę praturtino muzikiniai pasirodymai. Susirinkusiesiems muziką ir dainas dovanojo Marija Daubarytė, Diana Paulauskienė ir bardas Rimas Liorančas. Baigiamajame renginyje skambėjo ir literatūros konkurso nugalėtojų kūryba: prizinių vietų laimėtojai skaitė savo eiles, prozą. Pasidžiaugta, kad protėvių dvasia nėra vien praeities simbolis. Ji gyva mūsų kalboje, tradicijose, kūryboje.
Respublikinio literatūros konkurso „Gyva protėvių dvasia mūsų žemėje“ laureate tapo Anelė Emilija Mažeivaitė iš Palangos – už išskirtinį žemaičių kalba parašytą prozos kūrinį „Jūzaps – siovinietuos ė kriaučios nu Salontūm“.

Po oficialiosios programos dalies dalyvių laukė arbatėlės popietė, kurioje toliau vyko pokalbiai, dalytasi įspūdžiais ir būta bendraminčių draugijoje.












































Parašykite komentarą