Lie­pos pra­džio­je į 108-ąjį „Lions Clubs In­ter­na­tio­nal“ su­va­žia­vi­mą Hon­kon­ge su­si­rin­ko or­ga­ni­za­ci­jos na­riai iš 193 ša­lių ir re­gio­nų. Ren­gi­ny­je inau­gu­ruo­ti apy­gar­dų gu­ber­na­to­riai, tarp jų – ir 2026–2027 me­tų Lie­tu­vos LIONS klu­bų apy­gar­dos D 131 gu­ber­na­to­riu­mi plun­giš­kis vers­li­nin­kas Pet­ras Go­tau­tas. Jau­di­nan­čia su­va­žia­vi­mo aki­mir­ka ta­po mo­men­tas, kai Lie­pos 6-ąją tūks­tan­ti­nė­je pa­sau­lio LIONS na­rių mi­nio­je už tūks­tan­čių ki­lo­met­rų nuo gin­ta­ri­nės Bal­ti­jos Lie­tu­vos at­sto­vai su­gie­do­jo „Tau­tiš­ką gies­mę“. To­li­mo­je ša­ly­je Lie­tu­vos LIONS klu­bų na­riai pa­ty­rė įvai­riau­sių įspū­džių. Emo­ci­joms su­si­gu­lė­jus, po­kal­bio apie or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą ir iš Hon­kon­go par­si­vež­tas idė­jas su­si­ti­ko­me su plun­giš­kiu P. Go­tau­tu, nau­juo­ju Lie­tu­vos LIONS klu­bų apy­gar­dos gu­ber­na­to­riu­mi.

– Ką Jums as­me­niš­kai reiš­kė ga­li­my­bė at­sto­vau­ti Lie­tu­vai pa­sau­lio LIONS klu­bų su­va­žia­vi­me Hon­kon­ge, bū­ti inau­gu­ruo­tam gu­ber­na­to­riu­mi?

– Ats­to­vau­ti Lie­tu­vai man di­džiu­lė gar­bė ir at­sa­ko­my­bė. Gar­bė ir vi­sam Plun­gės LIONS klu­bui. Or­ga­ni­za­ci­ja ša­ly­je vie­ni­ja 37 klu­bus, ir ne kiek­vie­nas jų ga­li pa­si­gir­ti išug­dęs gu­ber­na­to­rių. Plun­gės LIONS klu­bas šiuo as­pek­tu neei­li­nis – aš jau ant­ras plun­giš­kis, iš­rink­tas Lie­tu­vos LIONS klu­bų apy­gar­dos gu­ber­na­to­riu­mi. Ai­das Kė­sas šias pa­rei­gas ėjo 2007–2008 me­tais.

– Kiek žmo­nių da­ly­va­vo šia­me pa­sau­li­nia­me ren­gi­ny­je, ko­kio dy­džio bu­vo Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja, kiek jo­je plun­giš­kių „liū­tų“?

– „Lions Clubs In­ter­na­tio­nal“ su­va­žia­vi­mas vyks­ta kas­met vis ki­to­je ša­ly­je. Su­ras­ti vie­tą, ku­rio­je ga­lė­tų tilp­ti ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių žmo­nių, ne­leng­va už­duo­tis. Šie­met ren­gi­nys su­bū­rė apie 20 tūks­tan­čių žmo­nių iš be­veik 200 vals­ty­bių. Kaip nie­ka­da gau­si bu­vo Lie­tu­vos at­sto­vų de­le­ga­ci­ja – vy­ko­me 55 žmo­nės, kai prieš me­tus de­le­ga­ci­jo­je bu­vo tik 26 as­me­nys, prieš tre­jus – 12. Vien iš Plun­gės į Hon­kon­gą ke­lia­vo 11 plun­giš­kių.

– Ką nau­jo su­ži­no­jo­te apie LIONS ju­dė­ji­mą pa­sau­ly­je? Apie or­ga­ni­za­ci­jos ver­ty­bes ir veik­lą?

– Pag­rin­di­nis or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las vi­sa­me pa­sau­ly­je yra tas pa­ts – pa­dė­ti žmo­nėms. Gal ir skir­tin­go­mis for­mo­mis, bet kiek­vie­nas klu­bas dir­ba šia kryp­ti­mi.

Vos tik ta­pęs Plun­gės LIONS klu­bo na­riu pra­dė­jau do­mė­tis or­ga­ni­za­ci­jos veik­la, jos tiks­lais, sie­kiais. Nuo­lat gi­li­nuo­si į pa­sau­li­nes LIONS ini­cia­ty­vas, do­miuo­si ver­ty­bė­mis. To­dėl ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad šia­me su­va­žia­vi­me iš­gir­dau ar su­ži­no­jau ką nors la­bai nau­jo. Svar­biau­sias su­si­ti­ki­mo tiks­las – nau­jų tarp­tau­ti­nių pa­žin­čių už­mez­gi­mas, įvai­rių ša­lių klu­bų bend­rys­tės stip­ri­ni­mas, pa­si­da­li­ji­mas idė­jo­mis.

– Ar pa­vy­ko už­megz­ti nau­jų tarp­tau­ti­nių pa­žin­čių, ku­rios atei­ty­je gal­būt pe­raugs į glau­des­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą, o gal ir į bend­rus pro­jek­tus?

– Per su­va­žia­vi­mus dau­giau bend­rau­ja­me su Eu­ro­pos ša­lių klu­bais. Šį kar­tą per gu­ber­na­to­riams skir­tus mo­ky­mus glau­des­nis ry­šys už­si­mez­gė su Is­lan­di­jos, Bel­gi­jos at­sto­vais. Ap­si­kei­tė­me kon­tak­tais, ir gal­būt tai išaugs į glau­des­nį klu­bų bend­ra­dar­bia­vi­mą. Iš anks­čiau bend­rau­ja­me su Bul­ga­ri­jos, Ru­mu­ni­jos LIONS klu­bais. Tu­ri­me pa­si­ra­šę ofi­cia­lias su­tar­tis – or­ga­ni­zuo­ja­me vai­kų sto­vyk­las: mū­sų vai­kai iš­va­žiuo­ja pas juos, o mes pa­tys prii­ma­me iš ten at­vyks­tan­čius sto­vyk­lau­to­jus.

– Šių me­tų šū­kis – „Roo­ted in Ser­vi­ce“ („Įsi­šak­ni­ję tar­nys­tė­je“). Kaip Jūs pa­ts su­pran­ta­te šią min­tį?

– Šį šū­kį su­va­žia­vi­me paaiš­ki­no pa­sau­li­nės LIONS or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tas, ir aš ją sklei­siu po vi­są Lie­tu­vą. Min­tis ta, kad joks gra­žus miš­kas ne­ga­li eg­zis­tuo­ti, jei­gu ja­me au­gan­tys me­džiai ne­tu­ri gi­lių šak­nų. Tik tiems me­džiams, ku­rie gi­liai įsi­šak­ni­ję, ne­bai­sios nei aud­ros, nei žai­bai. Ir net tuo at­ve­ju, jei­gu me­dis nu­ken­čia, tvir­tos šak­nys pa­de­da jam at­si­gau­ti. Taip ir klu­buo­se – tar­nau­ti, pa­dė­ti žmo­nėms ga­li tik stip­rūs LIONS klu­bai, to­kie, kur tarp na­rių yra ge­ri tar­pu­sa­vio san­ty­kiai, pa­gar­ba vie­nas ki­tam, ti­kė­ji­mas tuo, ką da­ro­me.

– Ar su­si­ti­ki­me tu­rė­jo­te ga­li­my­bių rep­re­zen­tuo­ti Lie­tu­vos LIONS klu­bus?

– Su­va­žia­vi­me bu­vo su­reng­ta de­le­ga­ci­jų pri­si­sta­ty­mo die­na. Mes tu­rė­jo­me mu­gė­je sten­dą su vė­lia­vo­mis, tau­ti­niais su­ve­ny­rais, lanks­ti­nu­kais apie klu­bo veik­lą ir Lie­tu­vą. Vi­si da­ly­viai dė­vė­jo­me vie­no­dus marš­ki­nė­lius. At­ro­dė­me ryš­kiai, tad tik­rai bu­vo­me pa­ste­bė­ti. Su­lau­kė­me di­džiu­lio su­si­do­mė­ji­mo – mū­sų sten­das bu­vo vie­nas iš la­biau­siai lan­ko­mų, žmo­nės no­rė­jo su mu­mis fo­tog­ra­fuo­tis, keis­tis klu­bų at­ri­bu­ti­ka, net su­lau­kė­me pra­šy­mo par­duo­ti sa­vo ap­ran­gos marš­ki­nė­lius.

– Mi­nė­jo­te, kad Lie­tu­vo­je yra 37 LIONS klu­bai. Kaip ša­lies kon­teks­te at­ro­do Plun­gės „liū­tai“ – ko­kią veik­lą vyk­do­te, ko­kius pro­jek­tus įvar­din­tu­mė­te kaip svar­biau­sius?

– Plun­gės LIONS klu­bas jau dau­ge­lį me­tų yra vie­nas stip­riau­sių ir ak­ty­viau­sių, o pa­gal na­rių skai­čių – vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je.

Per sa­vo veik­los me­tus esa­me įgy­ven­di­nę daug pra­smin­gų so­cia­li­nių pro­jek­tų. Vi­si plun­giš­kiai ži­no tra­di­ci­nį kon­cer­tą, per ku­rį su­rink­tos lė­šos ski­ria­mos ser­gan­tiems vai­kams ar sun­kiai be­si­ver­čian­čioms šei­moms. Di­džiuo­juo­si, kad Plun­gės LIONS klu­bas dar­že­ly­je „Pa­sa­ka“, ku­ria­me ug­do­mi ne­ga­lią tu­rin­tys vai­kai, įren­gė 40 tūks­tan­čių eu­rų kai­na­vu­sį mul­ti­sen­so­ri­nį kam­ba­rį.

Vis dėl­to tu­riu pa­ste­bė­ti, kad mū­sų gy­ven­to­jai ne­lin­kę pra­šy­ti pa­gal­bos. Žmo­nių, ku­riems rei­ka­lin­ga pa­ra­ma, ten­ka ieš­ko­ti pa­tiems klu­bo na­riams.

Plun­gės „liū­tai“ ak­ty­viai da­ly­vau­ja Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­nė­je LIONS veik­lo­je.

– Ka­da Jūs ta­po­te šios tar­nys­te grįs­tos or­ga­ni­za­ci­jos na­riu, kas pa­ska­ti­no įsto­ti į Plun­gės LIONS gre­tas?

– Ke­le­tą me­tų kaip žiū­ro­vas da­ly­vau­da­vau klu­bo or­ga­ni­zuo­ja­muo­se pa­ra­mos kon­cer­tuo­se. Į LIONS veik­lą jau bu­vo įsi­trau­kę ma­no bi­čiu­liai Ai­das Kė­sas, Ge­di­mi­nas Nor­vai­šas, Da­rius Jan­kaus­kas. Bū­tent pa­sta­ro­jo pa­ska­tin­tas ir ta­pau klu­bo na­riu. Ma­tyt, pa­ste­bė­ję, kad la­bai ak­ty­viai įsi­trau­kiau į veik­lą, sen­bu­viai iš­rin­ko ma­ne į val­dy­bą, vė­liau – klu­bo pre­zi­den­tu, Lie­tu­vos LIONS klu­bų val­dy­bos na­riu. Prieš tam­pant gu­ber­na­to­riu­mi dar te­ko pa­bū­ti ant­ruo­ju ir pir­muo­ju vi­ce­gu­ber­na­to­riu­mi.

– Ką reiš­kia bū­ti LIONS klu­bo na­riu?

– Na­rys­tė neį­pa­rei­go­ja – kiek­vie­nas prie veik­los pri­si­de­da tiek, kiek ga­li. Bet… aš as­me­niš­kai, ypač ta­da, kai esu įsi­se­gęs klu­bo ženk­liu­ką, sten­giuo­si vie­šu­mo­je elg­tis man­da­giai, tei­sin­gai. Ženk­liu­kas ma­ne įpa­rei­go­ja pa­na­šiai kaip pa­rei­gū­ną uni­for­ma.

– Lie­tu­vos LIONS klu­bų gu­ber­na­to­riaus pa­rei­gos, ma­tyt, ne tik gar­bė, bet ir dau­giau pa­pil­do­mo dar­bo. Ar Jū­sų ak­ty­viam įsi­trau­ki­mui į sa­va­no­riš­ką veik­lą pri­ta­ria šei­ma?

– Jei­gu šei­ma ne­pri­tar­tų, ma­nęs čia tur­būt ir ne­bū­tų. Ma­nau, kad nor­ma­lio­je šei­mo­je to­kie klau­si­mai ap­ta­ria­mi ir de­ri­na­mi, tuo la­biau kad sa­va­no­riš­ka veik­la ati­ma lai­ką iš šei­mos. Kar­tu su gu­ber­na­to­riaus pa­rei­go­mis pri­si­dė­jo daug pa­pil­do­mo dar­bo. Šias pa­rei­gas ei­nan­tis žmo­gus rū­pi­na­si ne tik or­ga­ni­za­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­niais rei­ka­lais, bet ir da­ly­vau­ja klu­bų ren­gi­niuo­se, dir­ba bend­ruo­me­nės vie­ni­ji­mo ir stip­ri­ni­mo kryp­ti­mi, įsi­trau­kia į tarp­tau­ti­nę veik­lą.

– Trum­pai pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo šei­mą ir sa­ve. Spė­ja­me, kad plun­giš­kiai Jus la­biau pa­žįs­ta ne kaip LIONS na­rį, bet kaip vers­li­nin­ką.

– Esu plun­giš­kis – Plun­gė­je lan­kiau dar­že­lį, bai­giau 5-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Čia su žmo­na Ra­mu­te su­si­lau­kė­me vai­kų. Tu­ri­me jų ke­tu­ris. Duk­rai Emi­li­jai jau 26-eri, vy­riau­siam iš sūnų Man­tui – 24-eri. Jų gar­bei pa­va­di­nau sa­vo vers­lą – įmo­nę „Man­te­mi­ja“, ku­rią įkū­riau 2002 me­tais. Vy­res­nie­ji mū­sų vai­kai jau bai­gę moks­lus, tu­ri ge­rus dar­bus, abu gy­ve­na Kau­ne. Na­muo­se li­kę tik 17 me­tų Ta­das ir jau­nė­lis, pen­kio­lik­me­tis, Jus­tas.

– Grįž­ki­me min­ti­mis į pa­sau­li­nį „Lions Clubs In­ter­na­tio­nal“ su­va­žia­vi­mą. Kas Jums pa­li­ko di­džiau­sią įspū­dį, ar bu­vo aki­mir­ka, ku­ri la­biau­siai įstri­go at­min­ty­je ir ko­dėl?

– Ga­na įspū­din­gai at­ro­dė tai­či re­kor­do sie­ki­mas, kai ne ma­žiau kaip 5 tūks­tan­čiai žmo­nių, va­do­vau­ja­mi inst­ruk­to­rių, pen­kias mi­nu­tes at­li­ko ko­vos ju­de­sius. (Tai­či – se­no­vės ki­nų ko­vos me­nas, da­bar ta­pęs švel­nia, lė­ta svei­ka­tin­gu­mo mankš­ta, su­jun­gian­čia gi­lų kvė­pa­vi­mą, kon­cent­ra­ci­ją ir sklan­džius ju­de­sius, – aut. pa­st.)

Žo­džiais sun­ku nu­sa­ky­ti ir de­le­ga­ci­jų, su­si­rin­ku­sių vie­no­je di­džiu­lė­je erd­vė­je, vaiz­dą – ma­sė žmo­nių, klu­bų at­sto­vai vie­no­do­mis ap­ran­go­mis, ku­ri, ypač Azi­jos ir Af­ri­kos ša­lių, la­bai spal­vin­ga, ryš­ki. Toks re­gi­nys tik­rai ne kas­dien su­tin­ka­mas.

– Te­ko skai­ty­ti, kad už tūks­tan­čių ki­lo­met­rų nuo Lie­tu­vos, Hon­kon­ge, tarp tūks­tan­čių vi­so pa­sau­lio pi­lie­čių nu­skam­bė­jo „Tau­tiš­ka gies­mė“. Ar tai bu­vo nu­ma­ty­ta ren­gi­nių pro­gra­mo­je?

– Iš tie­sų su­gie­do­jo­me Hon­kon­ge Lie­tu­vos him­ną. Tai bu­vo jaut­ri aki­mir­ka mums ir vi­sai ne­ti­kė­ta ki­tiems da­ly­viams. Bu­vo Lie­pos 6-oji, die­na, kai vi­si pa­sau­lio lie­tu­viai, kur jie be­bū­tų, kvie­čia­mi vie­nu me­tu gie­do­ti him­ną. Mū­sų de­le­ga­ci­ja tuo me­tu bu­vo vie­na­me iš ren­gi­nių, to­dėl, atė­jus ak­ci­jos lai­kui, vi­si at­si­sto­jo­me ir pra­dė­jo­me gie­do­ti „Tau­tiš­ką gies­mę“. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad mes nu­ste­bi­no­me dau­gia­tūks­tan­ti­nę mi­nią, ku­ri ne­sup­ras­da­ma, kas vyks­ta, net nu­ščiu­vo.

Tie­sa, pir­mi­nis mū­sų pla­nas bu­vo išei­ti iš pa­tal­pos ir gie­do­ti him­ną gat­vė­je, bet su­lau­kę paaiš­ki­ni­mo, kad į tai ga­li bū­ti su­rea­guo­ta kaip į pro­vo­ka­ci­ją, nu­spren­dė­me tai da­ry­ti dar­bo vie­to­je.

– Ar nu­skri­dę tūks­tan­čius ki­lo­met­rų tu­rė­jo­te ga­li­my­bę pa­si­žval­gy­ti po ša­lį?

– LIONS klu­bų su­va­žia­vi­mo ren­gi­niai vy­ko pen­kias die­nas. Mū­sų de­le­ga­ci­ja ša­ly­je iš­bu­vo 20 die­nų. Ma­tė­me ne tik Hon­kon­gą, nu­vy­ko­me ir į že­my­ni­nę Ki­ni­ją. Su­si­pa­ži­no­me su Pe­ki­nu, ap­lan­kė­me Ava­ta­ro kal­nus, Di­džią­ją ki­nų sie­ną. Bu­vo su­dė­tin­ga su­pla­nuo­ti ke­lio­nę vi­sai de­le­ga­ci­jai – skrai­dė­me tiek, kad nu­pir­kau apie 400 lėk­tu­vo bi­lie­tų. Džiau­giuo­si, kad su vie­ti­nių ke­lio­nių agen­tū­rų pa­gal­ba vis­ką pa­vy­ko suor­ga­ni­zuo­ti idea­liai.

Įs­pū­din­gai at­ro­dė ir abi­pus įlan­kos įkur­tas Hon­kon­gas. Ypač gra­žu bū­da­vo va­ka­rais, kai dan­go­rai­žius nu­švies­da­vo spal­vo­tos švie­sos. Tarp abie­jų kran­tų vyks­tan­tis sinch­ro­ni­zuo­tas švie­sų ir mu­zi­kos šou, jų fo­ne plau­kio­jan­tys lai­vai kū­rė nuo­sta­bų re­gi­nį.

– Įs­pū­džiai iš pa­sau­li­nio ren­gi­nio jau su­si­gu­lė­jo. Tu­rė­jo­te lai­ko vis­ką ap­mąs­ty­ti, su­si­dė­lio­ti min­tis, to­dėl no­riu pa­klaus­ti, ko pa­lin­kė­tu­mė­te Hon­kon­ge inau­gu­ruo­tam pa­sau­lio LIONS klu­bų gu­ber­na­to­riui Mar­kui Lyo­nui ir Lie­tu­vos LIONS apy­gar­dos gu­ber­na­to­riui Pet­rui Go­tau­tui?

– Abiem to pa­ties: iš­lai­ky­ti klu­bų vie­ny­bę, stip­ry­bę, pri­trauk­ti į or­ga­ni­za­ci­ją ener­gin­gų, jau­nų, no­rin­čių veik­ti žmo­nių ir kad LIONS na­rių skai­čius vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­siek­tų no­ri­mą kar­te­lę – 1,5 mi­li­jo­no.

– To Jums ir pa­lin­kė­si­me. Ačiū už po­kal­bį.