Sa­ko­ma, kad jau­nys­tė­je „ver­da“ krau­jas, bet… Karš­tas bū­das kar­tais už­kli­juo­ja ne­ma­lo­nias eti­ke­tes, į gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją įra­šo teis­tu­mą. Taip nu­ti­ko ir Plun­gės ra­jo­ne gy­ve­nan­čiai mer­gi­nai ir jos drau­gui. Te­le­fo­nu ki­lu­sį konf­lik­tą su ki­tais jau­nuo­liais po­ra spren­dė smū­giais.

Bai­gian­tis ge­gu­žei Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo Plun­gės rū­muo­se iš­nag­ri­nė­tas Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės pa­reiš­ki­mas dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo teis­mo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu.
Vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo bau­džia­mo­jo­je by­lo­je nu­teis­ti du jau­ni mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jai – 2004 m. gi­męs, anks­čiau du kar­tus teis­tas R. D. ir anks­čiau ne­teis­ta, 2007 m. gi­mu­si S. G.

Jau­nuo­liai kal­tin­ti tuo, kad šių me­tų ba­lan­džio 17 die­ną gy­ve­na­mo­jo na­mo kie­me, veik­da­mi bend­ri­nin­kų gru­pe, ma­tant G. R. ir Z. G., su­da­vė smū­gius A. T. Tiks­liau – R. D., priė­jęs prie jau­nuo­lio, smo­gė jam kumš­čiu ne ma­žiau kaip aš­tuo­nis kar­tus į vei­dą. Po to par­grio­vęs ant že­mės spy­rė ne ma­žiau kaip pen­kis kar­tus į ko­jas, o S. G. pa­ga­liu tren­kė į blauz­dą. Abu tei­sia­mie­ji sa­vo kal­tės ne­si­kra­tė.

R. D. pa­sa­ko­jo, jog drau­gė S. G. pa­si­guo­dė, kad te­le­fo­nu per įvai­rias su­si­ra­ši­nė­ji­mo pro­gra­mė­les konf­lik­tuo­ja su G. R. ir A. T. ir kad šie kvie­čia mer­gi­ną at­vyk­ti pa­si­kal­bė­ti. Kai nuvyko į nu­ro­dy­tą vie­tą, R. D. pa­ma­tė mi­nė­tuo­sius jau­nuo­lius kie­me. Jis esą pa­kvie­tė po­re­lę priei­ti, ta­čiau kai jie ne­su­ti­ko, pa­trau­kė tie­siai į kie­mą, pra­dė­jo kal­bė­tis ir kaž­ku­riuo me­tu kal­bos pe­rau­go į veiks­mus. R. D. ti­ki­ni­mu, pir­mas smū­gius su­da­vė A. T. Kad į muš­ty­nes bū­tų įsi­vė­lu­si ir S. G., jau­nuo­lis tvir­ti­no ne­ma­tęs.

Nors drau­gas ir ban­dė ją ap­gin­ti, S. G. pri­si­pa­ži­no, jog apim­ta pyk­čio vie­ną kar­tą tren­kė pa­ga­liu ant že­mės par­griu­vu­siam A. T.

Kiek ki­to­kią ver­si­ją pa­rei­gū­nams pa­tei­kė nu­ken­tė­ju­sy­sis A. T. Vai­ki­nas nu­ro­dė, jog iš­va­ka­rė­se jis at­va­žia­vo pas sa­vo mer­gi­ną G. R. O ki­tą die­ną apie 14 val. at­va­žia­vo ir kal­ti­na­mie­ji. A. T. at­vy­ku­sio vai­ki­no ne­pa­ži­no­jo, o iš sa­vo drau­gės pa­sa­ko­ji­mų ži­no­jo, kad ji konf­lik­tuo­ja su S. G. per su­si­ra­ši­nė­ji­mo pro­gra­mė­les.

Anot nu­ken­tė­ju­sio­jo, jo­kio po­kal­bio ne­bu­vo, prie jo priė­jęs R. D. iš­kart ke­lis kar­tus tren­kė kumš­čiu į vei­dą. A. T., no­rė­da­mas iš­veng­ti to­les­nių smū­gių, trau­kė­si at­gal, bet ne­kvies­tas sve­čias ėjo link jo, stum­dė, ban­dė su­grieb­ti už megz­ti­nio ir to­liau smū­gia­vo.

Jau­nas vy­ras ne­nei­gė, jog gin­da­ma­sis taip pat ke­lis kar­tus smo­gė skriau­di­kui kumš­čiu į vei­dą. Kai bu­vo par­griau­tas, nuo smū­gių ban­dė ap­si­gin­ti spar­dy­da­ma­sis. Tuo me­tu priė­ju­si S. G. pa­ga­liu tren­kė į ko­ją. Tie­sa, nu­ken­tė­ju­sy­sis sa­kė, jog nuo mer­gi­nos smū­gio jo­kio skaus­mo ne­pa­jau­tė. Iš­lie­ju­si pyk­tį po­ra sė­do į au­to­mo­bi­lį ir iš­va­žia­vo, o G. R. iš­kvie­tė po­li­ci­ją. A. T. įta­rė, kad R. D. įvy­kio me­tu ga­lė­jo bū­ti ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­nių me­džia­gų, nes at­ro­dė su­tri­kęs, ne­sio­rien­ta­vo ap­lin­ko­je.

Vai­ki­no žo­džius pa­tvir­ti­no ne tik jo mer­gi­na, bet ir kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­ti Z. G. Tie­sa, ar S. G. taip pat nau­do­jo smur­tą, mo­te­ris ne­ma­tė.

Tai­gi teis­mui abe­jo­nių dėl po­re­lės kal­tės ne­ki­lo.

Ka­dan­gi R. D. jau anks­čiau bu­vo teis­tas už ty­či­nius nu­si­kal­ti­mus, taip pat už ana­lo­giš­ką nu­si­kal­ti­mą, teis­mas jį pri­pa­ži­no re­ci­dy­vis­tu.

Jau­nam vy­rui teis­mas sky­rė treč­da­liu su­ma­žin­tą – 8 mė­ne­sių – lais­vės ap­ri­bo­ji­mą be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros. Ka­dan­gi R. D. nu­si­kal­to neat­li­kęs 2025 m. rug­sė­jo mė­ne­sį pa­skir­tos baus­mės, prie nau­jo­sios pri­dė­tas anks­tes­nės baus­mės li­ku­tis. Tad ga­lu­ti­nė su­bend­rin­ta baus­mė – 9 mė­ne­sių 29 die­nų lais­vės ap­ri­bo­ji­mas be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros. Vy­ru­kas įpa­rei­go­tas vi­są baus­mės lai­ko­tar­pį da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je, nuo baus­mės vyk­dy­mo pra­džios per 8 mė­ne­sius neat­ly­gin­ti­nai iš­dirb­ti 200 va­lan­dų svei­ka­tos prie­žiū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų įstai­go­se ar ne­vals­ty­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, ku­rios rū­pi­na­si se­ny­vo am­žiaus as­me­ni­mis, as­me­ni­mis su ne­ga­lia ar ki­tais pa­gal­bos rei­ka­lin­gais žmo­nė­mis. Taip pat pra­dė­ti dirb­ti ar­ba už­si­re­gist­ruo­ti Užim­tu­mo tar­ny­bo­je.

Mer­gi­nai skir­ta baus­mė šiek tiek švel­nes­nė – 6 mė­ne­sių lais­vės ap­ri­bo­ji­mas be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros. Ji taip pat įpa­rei­go­ta vi­są baus­mės lai­ko­tar­pį da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je, per 6 mė­ne­sius neat­ly­gin­ti­nai iš­dirb­ti 120 va­lan­dų svei­ka­tos prie­žiū­ros, so­cia­li­nių pa­slau­gų įstai­go­se ar ne­vals­ty­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, ku­rios rū­pi­na­si se­ny­vo am­žiaus as­me­ni­mis, as­me­ni­mis su ne­ga­lia ar ki­tais pa­gal­bos rei­ka­lin­gais žmo­nė­mis.

Po­ra tu­ri tei­sę per 14 die­nų pra­šy­ti su­reng­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą teis­me. To ne­pa­da­rius, bau­džia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­tei­sė­ja ir yra ne­skun­džia­mas.