
Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto nariai nepritarė siūlymui didinti 2027 metų žemės mokesčio tarifus. Pagrindinis tokio sprendimo argumentas – žemės mokestis ženkliai buvo padidintas 2025 metais, todėl kelti jį, kai sektorius dėl augančių kainų išgyvena sunkų laikotarpį, būtų „žulikavimas“, „dūris į paširdžius“.
Žemės mokesčio didinimui nepritarė
Kaip sakė sprendimo projektą dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2027 metams pristačiusi Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyr. specialistė Milda Šapalienė, žemės mokestis skaičiuojamas pagal paskutinio masinio vertinimo duomenis, o vertinimas buvo atliktas 2023 metų sausio 1 dieną.
Per ketverius metus žemės vertė vidutiniškai padidėjo apie 30 procentų: žemės ūkio paskirties žemės vertė, kaip nurodyta pristatyme, padidėjo apie 32 proc., gyvenamųjų teritorijų – apie 29 proc., komercinės paskirties – apie 30 proc., pramonės ir sandėliavimo teritorijų – apie 21 proc. Atsižvelgiant į tai ir siūloma kelti žemės mokesčio tarifus.
Parengti du galimi variantai – su 4 ir 5 proc. didinimu. „Jeigu būtų priimtas sprendimas padidinti tarifą 5 proc., žemės ūkio paskirties žemei mokestis už hektarą didėtų vidutiniškai nuo 34 iki 62 centų ir priklausomai nuo konkrečios zonos ir žemės vertės būtų 6,86–11 eurų už hektarą“, – skaičiavo pranešėja.
Taip pat buvo pristatyti ir aptarti sodų, gyvenamųjų teritorijų, komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, naudingųjų iškasenų bei rekreacinių teritorijų tarifai. Akcentuota, kad kai kuriose priemiestinėse teritorijose žemės vertė kyla sparčiau, nes tai yra zonos aplink miestą, kur daugėja gyvenamosios plėtros, naujų namų. Pritarus siūlomam sprendimo projektui, Plungės rajono savivaldybės biudžetas gautų 38 tūkst. eurų papildomų pajamų. Pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, ši suma rajonui – „ašaros“.
„Ar dėl tokios sumos verta didinti mokestį ir rizikuoti sukelti gyventojų, ypač ūkininkų, nepasitenkinimą? Grūdų sektoriuje kainos nekyla, pieno sektorius – dugne. Žemdirbiai išgyvena sunkų laikotarpį. Politiškai keistai atrodytume priėmę šį sprendimą“, – išsakė savo nuomonę politikas.
Jis priminė kolegoms, kad 2025-aisiais žemės mokestis buvo padidintas ženkliai – 10 proc. Prieš tarifų didinimą pasisakė ir Robertas Endrikas, savo nuomonę argumentuodamas tuo, kad gyventojams ir taip tenka vis daugiau finansinių įsipareigojimų. „Didėjo rinkliava už atliekų tvarkymą, brangsta energetika, o ekonomikos augimas nėra toks spartus, kad gyventojams būtų lengva priimti dar vieną mokesčių padidėjimą. Aš sprendimo projektui nepritarsiu. Tuos 38 tūkst. eurų Savivaldybė gali sutaupyti per viešuosius pirkimus, labiau kontroliuodama darbus“, – kalbėjo politikas.
Komiteto nariai sutarė, kad žemės mokesčio didinimas šiuo metu gali būti sunkiai paaiškinamas. Tomo Mašeckio įsitikinimu, siūlomo sprendimo priėmimas būtų dūris kiekvienam žemdirbiui į paširdžius, valdžios „žulikavimas“. Kaimo reikalus kuruojantys politikai žemės mokesčio tarifo didinimui nepritarė, tačiau jau kitą dieną vykusiame Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje sprendimui uždegta žalia šviesa į Savivaldybės tarybą.
Tiesa, su pataisymu – atsižvelgus į Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininko Marijaus Kakčio nuomonę, tarybai bus siūloma žemės ūkio paskirties žemės mokestį didinti 4 proc., kitų paskirčių, kaip ir buvo numatyta projekte, – 5 proc.
Pateikė rekomendacijas
Komiteto nariai išklausė informaciją apie finansinį prisidėjimą prie tvarkybos darbų atlikimo, kurią pateikė Savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramonas. Kalbėta apie tris kultūros paveldo objektus – Šateikių bažnyčią, Kulių bažnyčios šventoriaus tvorą, Beržoro bažnyčią, dėl kurių būtų teikiamos paraiškos Kultūros paveldo departamento finansavimui gauti.
Klausimo esmė: Savivaldybės taryba turės nuspręsti, kiek savo biudžeto lėšomis prisidės prie tvarkybos darbų. Akcentuota, kad kuo didesnė prisidėjimo dalis, tuo didesnė tikimybė gauti finansavimą iš valstybės programų. G. Ramonas priminė, kad pernai Savivaldybė buvo numačiusi 25 proc. prisidėjimą prie projektavimo ir tyrimų, tačiau paraiškai dėl Šateikių bažnyčios remonto pritrūko balų – ji liko pirmoji po finansavimo ribos.
Vienas svarbiausių iš visų šių projektų – Beržoro bažnyčios stogo tvarkymas. Prakiuręs stogas ilgainiui gali pakenkti visam pastatui. Projektas rengtas prieš kelerius metus, tad sąmata turėtų būti tikslinama, bet stogui remontuoti reikėtų maždaug 100 tūkst. eurų.
Įvertinę tai, kad dėl finansinių įsipareigojimų prisiėmimo pirmiausia turėtų pasisakyti Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas, posėdžiautojai nutarė rekomenduoti prie Šv. Stanislovo bažnyčios Beržoro kaime (Platelių sen.) stogo tvarkymo darbų prisidėti 35 proc., prie kitų dviejų objektų tvarkybos – 25 proc.
Bendru sutarimu pritarta Savivaldybės administracijos ketinimui lizingu įsigyti du traktorius su priedais. Bendra suma – iki 235 tūkst. eurų su PVM, neįskaitant mokėtinų palūkanų ir kitų lizingo paslaugų mokesčių. Išperkamosios nuomos laikotarpis galėtų siekti iki septynerių metų. Vienas traktorius būtų skirtas Plungės miesto seniūnijai, kitas – Platelių seniūnijai.





Parašykite komentarą