Asmeninio archyvo nuotr.

Kartais didžiausios svajonės prasideda visai nedideliuose miesteliuose. Ten, kur po treniruočių namo grįžtama temstant, kur pergalės matuojamos ne tik medaliais, bet ir valandų valandas lietuje, šaltyje ar kaitroje įdėtomis pastangomis. Rietaviškei Adrijai Puškoriūtei dar tik bus penkiolika, tačiau jos atkaklumas, disciplina ir ryžtas jau šiandien leidžia kalbėti apie sportininkę, kurios vardas vis dažniau girdimas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių turnyrų aikštėse.

Jaunosios futbolininkės trofėjų kolekciją jau puošia elitinės U15 merginų lygos bronzos medalis, kurį su komandos draugėmis iškovojo žaisdama jungtinėje „Džiugo-Minijos“ komandoje.

„Emocijos, kurias išgyvenome laimėjusios trečią vietą po ilgo ir sunkaus darbo treniruotėse, buvo neapsakomos. Tai buvo didžiausias mano sportinės karjeros laimėjimas“, – pasakojo rietaviškė futbolininkė.

Su futbolu Adriją tėvai supažindino dar ketverių metų. Judrią ir energingą dukrą jie nuvedė į pirmąsias treniruotes. Pirmuoju treneriu tapo Pranas Rauktys, padėjęs pamatus būsimos futbolininkės keliui. Iki 2025 metų Adrija treniravosi Plungės „Babrungo“ klube, kur žaidė U17 elitinėje merginų lygoje, treniruojama Alvydo Mickevičiaus.

Praėjusiais metais talentingą žaidėją į savo gretas pakvietė Telšių „Džiugas“. Šiandien ji atstovauja klubui I lygoje ir U15 merginų elitinėje lygoje.

Pasak Adrijos, bronzos medalis – visos komandos nuopelnas. „Mūsų stiprybė buvo vienybė. Treniruotėse daug dirbome, palaikėme viena kitą ir po pergalių, ir po pralaimėjimų. Labai daug reiškė ir trenerės Margaritos Vagdarytės darbas“, – sakė sportininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekviena pergalė tampa visos šeimos švente. Mama Auksė, tėtis Vygandas ir brolis Vykintas, kuris taip pat žaidžia futbolą, yra didžiausi Adrijos sirgaliai. Tėvai kiekvieną savaitę veža dukrą į treniruotes Telšiuose, prireikus lydi į stovyklas ir varžybas, o prieš svarbius turnyrus tokios kelionės tampa kone kasdienybe. Vis dėlto futbolas – tik viena Adrijos gyvenimo pusė. Kita – mokslai. Šiemet ji baigė aštuntą klasę ir jau trečius metus iš eilės yra pirmūnė. Ne kartą namų darbus tenka ruošti automobilyje, grįžtant iš treniruočių. Labiausiai merginai patinka lietuvių kalba ir literatūra.

Ji nuoširdžiai dėkoja Rietavo mokyklos bendruomenei – direktorei Almai Lengvenienei, klasės auklėtojai Ingridai Gedmintaitei, mokytojams, klasės draugams ir pirmajam treneriui P. Raukčiui. Jų supratingumas ir palaikymas padeda suderinti sportą su mokslais.

Klasės draugai dažniausiai klausia apie varžybas, domisi rezultatais, o jei dėl stovyklų ar rungtynių tenka praleisti pamokas, padeda pasivyti mokymo medžiagą.

Anot Adrijos, futbolas išmokė svarbiausių gyvenimo pamokų – kantrybės, disciplinos, atsakomybės ir gebėjimo nepasiduoti.

Didžiausias jos autoritetas – Prancūzijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ žaidėjas Michaelis Olise. Futbolininkę žavi jo greiti sprendimai, puikus kamuolio valdymas ir aikštės matymas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Paklausta, kas futbole sunkiausia, ji nė akimirkos nesudvejojo: „Ne fizinis krūvis, o psichologinis pasirengimas. Labai svarbu išlikti ramiai, tikėti savimi ir nepasiduoti, kai nepasiseka. Po pralaimėtų rungtynių dažnai imi kaltinti save, galvoti, kad galėjai padaryti daugiau. Su tuo turi išmokti susitvarkyti kiekvienas sportininkas.“

Gražiausia šio sezono akimirka Adrijai – bronzos medalis ir jausmas, kai po daugybės įdėtų pastangų pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Telšių „Džiugo“ komandoje ji rungtyniauja centro gynėjos pozicijoje, Lietuvos rinktinėje – krašto gynėjos. Tačiau labiausiai mėgsta žaisti krašto sauge, kur gali ir padėti gynybai, ir aktyviai prisidėti prie atakų.

Tarp įsimintiniausių rungtynių mergina išskiria laiką Plungės „Babrunge“, kai dvikovoje su „Banga“ jai pavyko pelnyti du įvarčius.

Atkaklus darbas neliko nepastebėtas. Lietuvos futbolo federacija pakvietė Adriją į Lietuvos U15 merginų rinktinę, su kuria ji dalyvavo UEFA „Development“ turnyre Maltoje. 2026 metais futbolininkė sulaukė dar vieno įvertinimo – buvo pakviesta į Lietuvos U17 merginų rinktinę ir žaidė UEFA „Development“ turnyre Azerbaidžane. Birželio pabaigoje–liepos pradžioje dalyvavo su Lietuvos U17 rinktine Latvijoje Baltijos taurės turnyre ir laimėjo bronzos medalius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausia Adrijos svajonė – tapti profesionalia futbolininke ir ateityje nuolat žaisti Lietuvos rinktinėje.

Laisvu metu mergina prisijungia ir prie Rietavo moterų futbolo komandos „Liūtės“, nes, kaip pati teigė, kiekviena galimybė būti aikštėje padeda tobulėti. Jaunoji futbolininkė įsitikinusi, kad futbolas atviras kiekvienai merginai: „Jeigu tik nori žaisti, nereikia bijoti sunkaus darbo. Svarbiausia – niekada nepasiduoti.“

Šiuos žodžius patvirtina ir jos pačios istorija. Ji prasidėjo mažame Žemaitijos miestelyje, o šiandien jau veda į Lietuvos rinktinę. Ir, panašu, tai tik pirmasis ilgo bei daug žadančio futbolo kelio kėlinys.