Freepik nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė buvo viena tų ministrių, kuri sulaukė daug kritikos, bet ji tęsia darbą ir naujojoje Vyriausybėje. Ko galima tikėtis?

Jau paskelbti lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. R. Popovienė sakė, kad pasiekimai yra geresni nei pernai, anot jos, pasiteisino sprendimas koreguoti išlaikymo kartelę. Skamba keistokai: pati pasiūlė nuleisti kartelę nuo 35 iki 25 balų, o tada džiaugiamasi, kad rezultatai gerėja.

Patikslinsiu: reikalavimas, kad mokinių žinios per egzaminą siektų bent ketvertą sumažintos iki reikalavimo, kad jos siektų trejetą.

Viename interviu ministrė sakė: „Pagrindinis mūsų tikslas yra stabilumas, kad egzaminas vaikui būtų be baimės ir streso“. Nežinau, ar įmanoma egzamino metu nejausti streso, nebent tau visai nerūpi rezultatas arba žinai, kad bet koks surinktas balas bus tinkamas. Mano manymu, tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas mokytojams ir mokiniams, kad visi iš anksto žinotų, ko reikės egzamine ir kad visi galėtų tam pasiruošti.

Tiesa, ministrė yra sakiusi, kad kartelės nuleidimas iki 25 taškų yra laikinas sprendimas.

Vyriausybė jau pritarė siūlymui atsisakyti nuo 2026 metų rudens turėjusio įsigalioti reikalavimo dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) surinkti ne mažiau kaip 4 balus, norint toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

Leidimas tęsti mokymąsi nepasiekus bazinio žinių minimumo tiesiog perkelia mokymosi spragas į aukštesnę pakopą ir prieštarauja siekiui gerinti švietimo kokybę. Kai klasėje mokosi mokiniai, kurių žinios skiriasi drastiškai, mokytojas priverstas derintis prie silpniausių. Laikas, kurį mokytojas galėtų skirti gilesniam nagrinėjimui, iššvaistomas bandymams suteikti tai, kas turėjo būti išmokta prieš dvejus metus.

Šie sprendimai rodo, kad valstybė prarado viltį išmokyti vaiką bazinių dalykų ir nusprendžia tiesiog „praleisti“ jį į kitą etapą, kad tik nereikėtų spręsti problemos iš esmės.