
Be kiekvienais metais privalomų pateikti įvairiausių išvadų, Plungės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka ir Kontrolės komiteto, Savivaldybės tarybos suplanuotus ar pačių susiplanuotus auditus. Rugsėjo 22-ąją surengtame Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje pateikta socialinės paramos ir socialinių paslaugų organizavimo ir atitikties audito ataskaita. Bendras vaizdas lyg ir neblogas, bet paaiškėjo ir įdomių detalių.
Kaip sakė Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė, tikrinti šią sritį pasirinkta neatsitiktinai – tai antra pagal lėšų dydį Savivaldybės biudžeto dalis. Buvo nuspręsta pasižiūrėti, kaip reglamentuota, kieno nuostatuose ir pareigybėse ši veikla įvardyta, ar atitinka pareigybių aprašymai, kas vertina socialinės srities darbuotojus ir pan.
Auditą atliko Kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Nijolė Gurčinė. Tikrintas laikotarpis – nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. Buvo vertinamos Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir kaimo seniūnijų vykdomos socialinės paramos ir socialinių paslaugų organizavimo ir administravimo funkcijos.
Didžiausias auditorių dėmesys kreiptas į tai, kaip vyksta planavimas, reglamentavimas ir vidaus kontrolė. Visur rasta šiokių tokių trūkumų, kaip ir atsakomybės ir funkcijų paskirstyme. Kaip minima ataskaitoje, nustatyti trūkumai susiję su funkcijų ir atsakomybės paskirstymo aiškumo stygiumi. Taip pat nustatyta, kad socialinės paramos funkcijų vykdymo organizavimas seniūnijose ne visais atvejais užtikrina vienodą praktiką.
Didžiausios rizikos, kurias įžvelgė auditoriai, – funkcijų neaiškumas, atsakomybės paskirstymo, vidaus dokumentų suderinamumas ir kontrolė. „Negalima teigti, kad socialinių paslaugų ir socialinės paramos sistema Savivaldybėje neveikia. Ji veikia, funkcijos vykdomos, nėra, kad nebūtų suteikiamos paslaugos, bet tų pačių funkcijų paskirstymas kaimo seniūnijose labai skiriasi“, – konstatavo N. Gurčinė.
Kad darbas vyktų geriau ir kontrolieriai nebeturėtų dėl ko kabinėtis, pateikta rekomendacijų: pasitvirtinti socialinių paslaugų poreikio stebėsenos tvarką, suderinti tarpusavyje susijusius dokumentus, peržiūrėti seniūnijų socialinio darbo organizavimo ir socialinių išmokų specialistų pareigybių aprašymus, peržiūrėti socialinio darbo organizatorių funkcijų pavaldumo ir atsakomybės paskirstymą, nustatyti bendrus darbuotojų pavadavimo, metodinio vadovavimo veiklos stebėsenos ir kontrolės principus.
Taip pat atkreiptas dėmesys į Plungės miesto seniūniją, nors ji ir nebuvo vertinama. Anot N. Gurčinės, 2024 m. mero pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad dėl socialinių paslaugų kaimo gyventojai tiesiogiai kreipiasi raštu ar elektroniniu būdu į seniūnijas pagal gyvenamąją vietą, o miesto gyventojai – į Socialinės paramos skyrių. Miesto seniūnijos nuostatuose tokia funkcija įtraukta, bet realybėje visos funkcijos atitenka Socialinės paramos skyriui.
„Seniūnijose dirbančių darbuotojų veiklos vertinimą atlieka seniūnas, tačiau jų funkcijų vykdymas metodiniu ir funkciniu požiūriu yra susijęs su Socialinės paramos skyriaus teikiamais pavedimais ir nurodymais. Nors Socialinės paramos skyriaus vedėjas teikia darbuotojams pavedimus, dalyvauja jų veiklos organizavime ir jų funkcijų atlikimo vertinime, tačiau darbuotojo metinės veiklos vertinime nedalyvauja“, – į ne visai priimtiną tvarką dėmesį atkreipė specialistė.
Pasak jos, vertindamas darbuotojo veiklą, seniūnas ne visada turi visą informaciją apie darbuotojo funkcijų vykdymą, jų kokybę ar Socialinės paramos skyriaus teiktų pavedimų įgyvendinimą.
Kalbėdama apie tai, kaip atliekamas darbuotojų metinis veiklos vertinimas, N. Gurčinė sakė, jog rasta ir nuostabą keliančių dalykų, ir kaip pavyzdį pateikė vienos seniūnijos socialinio darbuotojo užduotį „palaikyti gerus ryšius su Bažnyčia“.
Komiteto nariai sutiko, kad situacija tikrai keistoka. Kaip sakė Andriejus Stančikas, ko gero, seniūnas, vertindamas darbuotoją, vadovaujasi, skundėsi kas nors ar ne.















































Parašykite komentarą