
Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad tokios kartelės nereikia – tegu į gimnazijas ir toliau keliauja visi, nepriklausomai nuo pažymių. Tačiau ar tikrai padedame mokiniams, leisdami toliau mokytis gimnazijoje, neturint elementarių pagrindų?
Pasižvalgykime, kokia situacija yra Plungės rajone. Vertinant 2023–2025 metų moksleivių PUPP rezultatus, Plungė šalyje yra maždaug per vidurį, visada šiek tiek atsilieka nuo vidurkio. Lietuvių kalbos srityje mūsų rezultatai yra stabilūs, o matematikos lauke matomas nuoseklus augimas. Vertinant kaimynines savivaldybes, vėlgi esame viduryje, vis nusileidžiame Skuodui ir Kretingai.
Jei šalyje jau būtų galiojusi 4-ių balų PUPP slenkstinė riba, 2025 metais Plungės rajone lietuvių kalbos patikrinimo būtų neišlaikę 25 mokiniai (6,99 proc.), o matematikos – 71 mokinys (19,83 proc.). Skaičiai priverčia susimąstyti, tačiau čia prasideda įdomiausia dalis.
Kol visos šalies mastu trypčiojama dėl PUPP mažiausiai ketverto reikalavimo, Plungė jau iškėlė kartelę aukščiau. Norintis įstoti į „Saulės“ gimnaziją, mokinys ir šiandien turi mokytis geriau nei ketvertais. Į gimnaziją priimami tik tie, kurių visų dalykų metiniai įvertinimai yra ne mažesni kaip 5 balai, o bendras vidurkis siekia bent 6 balus. Negana to, jau buvo minčių reikalavimus kelti dar labiau. Gimnazija ir toliau priėmimą vykdys pagal metinius pažymius ir nekreips dėmesio į PUPP rezultatus. (Tokių aukštų reikalavimų nekelia kita rajono gimnazija – Žemaitijos kadetų gimnazija, tačiau ji turi kitus tikslus).
Kol nacionaliniame lygmenyje abejojama, ar mokiniai turėtų įveikti žemiausią kartelę, Plungė rodo lyderystę. Už šią ambiciją ją galima tik pasveikinti. Juk į gimnaziją ir turi ateiti geriausiai besimokantys mokiniai, kurie ruošiasi studijoms aukštosiose mokyklose.













































Parašykite komentarą