Sauliaus Narkaus nuotr.Prieš penketą metų su vietos politikų palaiminimu Plungėje, V. Mačernio gatvėje, atsirado Jakovo Bunkos skverelis. Jo įkūrimo iniciatorius – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Skverelis atsirado, tik po penkerių metų pradėjo lįsti kitos bėdos – jo priežiūra.
Skaitytojams turbūt nereikia priminti, kad J. Bunka buvo ne tik atsidavęs Plungės žydų bendruomenės istorijos įamžinimo puoselėtojas, bet ir žinomas medžio meistras ir tautodailininkas, Plungės garbės pilietis.
Pagal pirminį sumanymą skverelis turėjo atsirasti šalia menininko gyvento namo – 6-uoju numeriu pažymėto V. Mačernio gatvės daugiabučio. Turėjo būti pastatytas suoliukas, šalia jo – trys J. Bunkos sukurtos skulptūros ir ant akmens iškaltas žemaitiškas tekstas: „Šiuo trobuo 1970–2014 metās gīvena ė kūrė tautuodailininks, Plungės garbies pilietis, paskotėnis žīds Plungie, LDK Gedimina ordėna Riterė krīžiaus kavalierius, II pasaulėnė kara dalīvis Bunka Jakuovs (1923–2014).“ Kad idėja taptų kūnu, pasirūpino pats prašymą pateikęs fondas.
Tiesa, skverelyje neatsirado suolelio, o ir pastatytos buvo tik dvi J. Bunkos skulptūros – „Sukilėlis“ ir „Valstietis“. Trečioji planuota skulptūra „Stalius“ buvo stipriai paveikta laiko, tad ji savo vietą atrado tautodailininko sūnaus Eugenijaus Bunkos kieme.
Nežinia, ar atsiradus skvereliui žmonės stabtelėdavo prie skulptūrų, ar paskaitydavo užrašą, tačiau niekas jų neniokojo. Daugiau ar mažiau prižiūrėjo iki šių dienų.
Sauliaus Narkaus nuotr.Į redakciją paskambinęs E. Bunka pasiguodė, jog jau kuris laikas skverelis nenušienautas. „Skambinau į „Plungės būstą“. Ten pasakė, kad ne jų teritorija. Kad lyg ir darželiui priklauso. Visa teritorija aplink nušienauta, o tas „liežuvis“ taip ir paliko“, – skundėsi plateliškis. Pasak jo, nelieka kitos išeities, tik pačiam atvažiuoti ir nušienauti, kad nei praeiviams, nei netoli gyvenantiems tas lopinėlis akių nebadytų.
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, kad nė aro neapimančiam žemės lopinėliui nušienauti reikėjo važiuoti iš Platelių.
Beje, Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys „Labas, Žemaitijai“ patvirtino, jog pagal administracines ribas minėtoji vieta priklauso lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ skyriui „Vėrinėlis“. „Tikrai, mums reikėtų pasižiūrėti ir iš naujo apibrėžti darželio ribas, nes dabar administracinės ir faktinės įstaigos ribos nesutampa“, – komentavo T. Jocys.
Žiūrint į dokumentus, aiškėja, jog skverelį turėtų prižiūrėti darželis, bet… Jei sprendimą dėl skverelio priėmė politikai, ar neturėtų tai būti Savivaldybės administracijos rūpestis? Su tokiu sprendimu sutiktų ir T. Jocys. Tiesa, kol naujos ribos suguls į popierių, praeis laiko, o iki to laiko žolę reiks pjauti.

Tad ir domėjomės, kodėl pjaunant žolę paliktas „liežuvis“. Kadangi vasara – atostogų metas ir dauguma atsakingų asmenų atostogauja, situaciją mums pakomentavo lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ direktorės pavaduotoja ugdymui ir skyriaus „Vėrinėlis“ vedėja Akvilė Domarkienė.
Ji sakė, kad kalbant apie šią vietą visada kildavo klausimas, kam ši teritorija priklauso. „Kiek supratau, įvyko tiesiog nesusipratimas. Meistrelis, kuris pjovė žolę, matyt, dėl to taip pat suabejojo ir paliko nenupjautą. Dabar jis atostogauja, tai tiksliai pasakyti negaliu“, – komentavo moteris.
Tiesa, A. Domarkienės teigimu, įstaigos vadovė jau yra pateikusi raštą ir pageidavimą atsisakyti dalies teritorijos. „Kol dokumentai suvaikščios ir bus imtasi veiksmų, mes įsipareigojame tą teritoriją prižiūrėti“, – pridūrė skyriaus vedėja.
Vasara tik įpusėjo, ir darželio teritoriją, ir skverelį dar ne kartą reiks šienauti, tad pažiūrėsime, ar vis dar kils abejonių dėl sklypo ribų. Ar ir toliau, kol suvaikščios biurokratiniai sprendimai, vieno iš Plungės garbės piliečių atminimas bus apaugęs žolėmis?..












































Parašykite komentarą