Linos RUIBIENĖS nuotr.Džiaugiasi tuo, ką turi
Plungės rajono savivaldybei priklausančiame nedideliame butuke gyvenanti Eugenija „Labas, Žemaitija“ pasakojo, kad kasdienė buitis tokiame būste – tikras iššūkis. Namuose nėra nei vonios, nei tualeto, tačiau moteris džiaugiasi, kad nors šaltą vandenį turi. O štai atlikti gamtinių reikalų tenka eiti į lauko tualetą.
Pasak Eugenijos, ypač sunku būna šaltuoju metų laiku, kai kiekvienas išėjimas į lauką tampa ne tik nepatogus, bet ir pavojingas sveikatai.
Ir ne tik dėl slidžios kiemo dangos. Kelios viena prie kitos prilipdytos lauko budelės jau tokios būklės, kad bet kurią akimirką gali griūti. Be to, jau daug metų niekas nesirūpina fekalijų išvežimu. Pasak Eugenijos, visi jos kaimynai turi įsirengę savo tualetus butuose ir šiomis lauko budelėmis nebesinaudoja. Tokių patogumų norėtų ir ji su dukra, tačiau su visais prašymais atsimušanti lyg į sieną.
„Šiame bute gyvename 33 metus, neturime jokių skolų, mokesčius moku laiku, nors gyvenimo sąlygos nepavydėtinos. Ne kartą kalbėjausi su valdžios institucijomis, mano situacija namą administruojančiam „Plungės būstui“ yra puikiai žinoma, bet jokio konkretaus atsako iki šiol taip ir negavau. Tik raginimų išsipirkti butą. Prieš dvejus metus nuomos kainą pakėlė kone dvigubai, dabar kas mėnesį moku po 209 eurus. Jūs man pasakykit, ar tiek vertas stogas virš galvos ir iš krano bėgantis šaltas vanduo?!“ – klausė plungiškė.
Eugenijos situacija atskleidžia opią problemą, su kuria susiduria ne vienas sunkiai besiverčiantis gyventojas, neturintis nuosavo būsto ir artimųjų, kurie galėtų padėti. Galimybė naudotis pagrindiniais patogumais, regis, turėtų būti užtikrinta kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos ar socialinės padėties, tačiau realybė yra visiškai kitokia.
Dėl socialinio būsto nesikreipė
Norėdami išsiaiškinti, ar dar ilgai miesto centre stovintys lauko tualetai primins apie neišspręstas socialines problemas, pirmiausia kreipėmės į Eugenijos gyvenamo būsto savininkę – Savivaldybę.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Pasak Turto skyriaus vyriausios specialistės Neringos Žilienės, moteris minėtą būstą iš Savivaldybės ne socialinio būsto nuomos sąlygomis nuomojasi jau daugiau kaip du dešimtmečius.
Šį bustą administruojantis „Plungės būstas“ esą jau ne kartą ragino Eugeniją kreiptis į Savivaldybę dėl socialinio būsto. Tuomet, sulaukus savo eilės, jai būtų išnuomotas kitas būstas su visais komunaliniais patogumais, bet ji tokia galimybe nepasinaudojo.
N. Žilienės atsakyme paminėta ir tai, kad prie Eugenijai nuomojamo buto yra priskirta pagalbinio ūkio paskirties patalpa ir nuomininkė galimai pati joje įsirengė lauko tualetą.
Minimame gyvenamajame name yra keturios gyvenamosios paskirties patalpos, iš jų viena priklauso Savivaldybei. Prie gyvenamojo namo yra priskirtas negyvenamosios paskirties pastatas – sandėlis, kuris yra išdalintas į patalpas. Kadangi visas sandėlis priklauso keliems savininkams, jo priežiūra, vyriausiosios specialistės teigimu, turėtų būti vykdoma bendrasavininkių sutarimu.
Jau sprendė galimybę įrengti vonios ir tualeto kambarėlį
Apie Eugenijos situaciją „Labas, Žemaitija“ teiravosi ir namą administruojančio „Plungės būsto“. Jo administratorė Jūratė Gečienė pasakojo, kad dėl galimybės moters bute įrengti tualetą ir vonios patalpą buvo sprendžiama dar pernai. Administratoriai ir specialistai ne kartą vertino situaciją vietoje, tačiau buvo nustatyta, kad dėl esamo buto išplanavimo tokios galimybės nėra.
„Butas yra vieno kambario, jame yra virtuvė su krosniniu šildymu ir nedidelė gyvenamoji patalpa. Įrengus sanitarinį mazgą kambaryje, būtų reikšmingai sumažintas ir taip nedidelis gyvenamasis plotas, todėl toks sprendimas nebuvo pripažintas tinkamu. Netgi virtuvės patalpa tam yra per maža“, – kalbėjo J. Gečienė.
Administratorė pridūrė, kad Eugenijai buvo rekomenduota kreiptis į Plungės rajono savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo. O štai prašymo suremontuoti ar išvalyti lauko tualetą „Plungės būstas“ esą nėra gavęs. Bet jei ir būtų gavęs, vargu ar būtų galėjęs kuo padėti, nes įstaiga neorganizuoja ūkinių pastatų, lauko tualetų ir kitų statinių, kurie nėra priskirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams, priežiūros.
Teiks prašymą butą išsipirkti
Pasak J. Gečienės, daugiabučio namo administratorius neatlieka socialinio darbuotojo funkcijos ir neturi pareigos ar teisės vertinti gyventojų buitinių sąlygų, domėtis jų kasdieniais poreikiais ar tikrinti, kaip jie sprendžia asmeninius buities klausimus. Kita vertus, „Plungės būsto“ atstovės teigimu, administratorius nėra nusiteikęs vengti pagalbos ar bendradarbiavimo sprendžiant gyventojams aktualias problemas.
Netrukus įsitikinome, kad „Plungės būstas“ išties suskubo tiesti Eugenijai pagalbos ranką. Praėjus kelioms dienoms vėl sulaukėme jos skambučio. Moteris papasakojo bendravusi su pas ją apsilankiusiais įmonės atstovais. Šie dar kartą patarė kreiptis į Savivaldybę ir teikti prašymą arba skirti kitą socialinį būstą, arba suteikti galimybę išsipirkti šį. Kartu dar kartą aptartos galimybės nuomojamame moters bute įrengti vonios bei tualeto kambarėlį.
Pasak Eugenijos, tą dieną „Plungės būsto“ atstovai apsilankė ir pas jos kaimynus, domėjosi, kaip jie savo butuose įsirengė sanitarininius mazgus. Svarstyta galimybė tokiu pačiu principu įrengti šią patalpėlę ir Eugenijos nuomojamame būste.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Paklausta, kuris variantas jai atrodo priimtinesnis – kreiptis į Savivaldybę dėl socialinio būsto ir stoti į eilę jį gauti ar teikti prašymą išsipirkti šį nuomojamą butą, moteris atsakė, kad jos širdis vis tik labiau linksta prie antrojo varianto. Nes, kaip bebūtų, per tris dešimtmečius ši vieta, nors ir su dideliais trūkumais, jau tapo jos ir jos dukros namais. O jei „Plungės būstas“ dar ir tualetą bei vonią įrengs, beliks tik gyventi ir džiaugtis.
„Didžiausias galvos skausmas dabar yra finansai. Neįsivaizduoju, kokios sumos paprašys už butą“, – atsiduso plungiškė. Bet pridūrė bandysianti ką nors sugalvoti, kad pagaliau galėtų turėti nuosavą būstą ir nebereikėtų mokėti nuomos.












































Parašykite komentarą