Įžan­go­je ne at­si­tik­ti­nai pa­mi­nė­jau tua­le­tą. Šian­dien mie­lam skai­ty­to­jui pa­pa­sa­ko­siu, ko ge­ro, ku­rio­ziš­kiau­sią, koks tik ga­li bū­ti, nu­ti­ki­mą Plun­gė­je, su­si­ju­sį su KGB ir vie­šuo­ju tua­le­tu.

Veiks­mas vyks­ta 1957-ųjų spa­lio pra­džio­je. Ba­la ži­no, ko­kių tiks­lų ve­da­mas, su­te­mų už­gul­to­mis Plun­gės gat­vė­mis kėb­li­no 27-erių KGB vy­res­ny­sis lei­te­nan­tas, so­vie­tų sau­gu­mo Plun­gės ra­jo­ne įga­lio­ti­nis Jo­nas Rus­tei­ka, Vac­lo­vo sū­nus. Ei­da­mas, stai­ga už­si­ma­nė tua­le­tan. Lai­mė, ne­to­lie­se jam pa­si­tai­kė ši vie­šo­ji įstai­ga. Nie­ko ne­lau­kęs žen­gė ton tu­pyk­lon ir, vos tik bai­gė at­lik­ti gam­ti­nius rei­ka­lus ir ap­si­su­kęs no­rė­jo išei­ti, ant tua­le­to du­rų pa­ma­tė… bai­sų so­vie­tams da­ly­ką!

Šio­je vie­to­je pa­ci­tuo­siu KGB do­ku­men­tą, su­ra­šy­tą 1957 me­tų spa­lio 3 die­ną: „Aš, KGB įga­lio­ti­nis Rus­tei­ka… nak­tį iš spa­lio 2-osios į spa­lio 3-ią­ją vy­rų tua­le­te, ku­ris yra Plun­gė­je, šiau­rės va­ka­ri­nė­je V. Re­ka­šiaus par­ko da­ly­je, ant du­rų, vi­daus pu­sė­je, ra­dau ke­le­tą ne­ži­no­mo as­mens mė­ly­nu che­mi­niu pieš­tu­ku lie­tu­vių ir ru­sų kal­bo­mis pa­ra­šy­tus an­ti­so­vie­ti­nius ir maiš­tin­go po­bū­džio už­ra­šus.

Rem­da­ma­sis UPK RSFSR (Ru­si­jos ta­ry­bų fe­de­ra­ci­nės so­cia­lis­ti­nės res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so – au­to­riaus pa­sta­ba) 91 ir 96 straips­niais, nu­ta­riau: iš­kel­ti bau­džia­mą­ją by­lą dėl nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to RSFSR bau­džia­mo­jo ko­dek­so 58 straips­nio 10 punk­te, pa­da­ry­to fak­to.“

Ši­tą plun­giš­kio sau­gu­mie­čio nu­ta­ri­mą dėl bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo 1957 m. spa­lio 3 d. pa­tvir­ti­no ir Lie­tu­vos SSR Vals­ty­bės sau­gu­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas KGB pul­ki­nin­kas J. Si­ni­ci­nas. Pa­gal tuo­me­čius so­vie­ti­nius stan­dar­tus, ro­dos, pa­sielg­ta taip, kaip ir bu­vo rei­ka­lau­ja­ma. Ta­čiau… veiks­mas, su­pran­ta­ma, ru­tu­lio­ja­si to­liau, kol pa­sie­kia pa­tį aukš­čiau­sią ab­sur­do laips­nį.

Tai, ką da­bar pa­pa­sa­ko­siu, bus kaž­kas ne­paaiš­ki­na­mo, be­pras­miš­ko ir prieš­ta­rau­jan­čio svei­kam pro­tui. Pa­si­ro­do, po vi­sų ra­por­tų, re­zo­liu­ci­jų ir nu­ta­ri­mų, plun­giš­kis sau­gu­mie­tis J. Rus­tei­ka iš „vir­šaus“ (iš Vil­niaus) gau­na įsa­ky­mą: tas lie­tu­viš­kai ir ru­siš­kai ap­ke­ver­zo­tas tua­le­to du­ris iš­pjau­ti ir ne­del­siant pri­sta­ty­ti į sos­ti­nę, į KGB 4-ąją val­dy­bą! Be­je, ta val­dy­ba anais lai­kais už­siė­mė kontrž­val­gy­bi­ne veik­la ir ko­va su „ban­di­tiz­mu“, vė­liau ji bu­vo reor­ga­ni­zuo­ta į 2-ąją KGB val­dy­bą.

Ir Plun­gės ka­gė­bis­tai ne tik pa­klus­niai iš­pjo­vė, bet ir iš­la­ki­no tas me­di­nes tua­le­to du­ris į Vil­nių, mat ten tu­rė­jo bū­ti at­lik­ta gra­fo­lo­gi­nė eks­per­ti­zė, tiks­liau – nu­sta­ty­ta ra­šy­se­na. Ki­taip ta­riant, Vil­nius tu­rė­jo nu­sta­ty­ti, koks ne­nau­dė­lis, bur­žua­zi­nis ken­kė­jas, ga­lė­jo už­ra­šy­ti tuos an­ti­so­vie­ti­nio po­bū­džio žo­džius, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis tai at­lik­ta ir pa­na­šiai.

Čia kaip ta­me fil­me – lau­ki­te tę­si­nio. O tas tę­si­nys bu­vo dar ku­rio­ziš­kes­nis. Va, kas ra­šo­ma do­ku­men­te, ku­rį aukš­tes­niems pa­rei­gū­nams 1957 m. gruo­džio 3-ią­ją su­kur­pė Lie­tu­vos SSR KGB ty­ri­mų sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas KGB ka­pi­to­nas Iva­nas Mik­šys: „Ka­dan­gi du­rų len­tos, ant ku­rių bu­vo nu­ro­dy­ti už­ra­šai, tu­rė­jo ne­ly­gų pa­vir­šių, iš­krai­pan­tį ra­šy­se­ną, gra­fo­lo­gi­nės eks­per­ti­zės at­lik­ti ne­bu­vo įma­no­ma, to­dėl šios len­tos eks­per­ti­zei ne­bu­vo per­duo­tos.“

Tai ku­riems vel­niams „ant smū­gio“ rei­kė­jo 300 ki­lo­met­rų ga­ben­ti tas ne pran­cū­ziš­kais kve­pa­lais kve­pian­čias Plun­gės iš­vie­tės du­ris?! – pa­klaus­tu­me ne vie­nas.

Be­je, tas pa­ts KGB ka­pi­to­nas I. Mik­šys to­liau ra­šo, jog bū­tent dėl jau mi­nė­tų prie­žas­čių to­les­nis ty­ri­mas neį­ma­no­mas. Tad jis ir nu­spren­dė bau­džia­mą­ją by­lą Nr. 19760 nu­trauk­ti ir ją ati­duo­ti į KGB ap­skai­tos ir ar­chy­vo sky­rių. Šį nu­ta­ri­mą pa­tvir­ti­no ir KGB pul­ki­nin­kas tuo­me­tis LSSR KGB pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Leo­nar­das Mar­ta­vi­čius.

Kuo to­liau, tuo dar gra­žiau. Pa­si­ro­do, tos ne­lem­to­sios plun­giš­kės du­rys bu­vo iš­neš­tos į kaž­ko­kį san­dė­liu­ką, o gal­būt į ka­ti­li­nę, at­seit ten bus sau­go­mos. Ta­čiau kaž­ku­rią die­ną atė­ju­si pa­tal­pų va­ly­to­ja ir, ma­tyt, tuo pa­čiu me­tu kū­ri­ke dir­ban­ti Ma­ša ėmė ir tas du­rų len­tas su­kū­re­no. Štai tau, Ma­ša, ir de­vin­ti­nės!

Ir at­si­tik tu man taip, jog kaž­ko­kiu bū­du vi­są šią is­to­ri­ją nu­girs­ta tuo­me­čio so­vie­ti­nės Lie­tu­vos pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo Ko­les­ni­ko­vo, įsi­kū­ru­sio Sta­li­no pro­spek­te Nr. 28, Vil­niu­je, au­sis. 1957 m. gruo­džio 7 die­ną tas 3-ios kla­sės vals­ty­bi­nis tei­sin­gu­mo pa­ta­rė­jas Ko­les­ni­ko­vas, aukš­čiau­sio ran­go so­vie­ti­nės no­menk­la­tū­ros vei­kė­jas, tu­rė­jęs tuo­me­čio ge­ne­ro­lo sta­tu­są, ra­šo raš­tą LSSR sau­gu­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui KGB ge­ne­ro­lui ma­jo­rui Ka­zi­mie­rui Liau­džiui.

Do­ku­men­tą ci­tuo­ja­me su­trum­pin­tą: „Šios by­los nag­ri­nė­ji­mą ty­ri­mų sky­riaus va­do­vy­bė pa­ve­dė sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jui ka­pi­to­nui drg. Mik­šiui, ku­ris by­lo­je neat­li­ko jo­kių ty­ri­mo veiks­mų, o ją vil­ki­no dau­giau kaip du mė­ne­sius ir, pa­žeis­da­mas bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 116 straips­nį, by­lą nu­trau­kė.

Iš nu­ta­ri­mo nu­trauk­ti by­lą, ku­rį pa­tvir­ti­no jū­sų pa­va­duo­to­jas Mar­ta­vi­čius, ma­ty­ti, jog KGB 4-ojo­je val­dy­bo­je bu­vo su­nai­kin­ti daik­ti­niai by­los įro­dy­mai – len­tas su an­ti­so­vie­ti­niais už­ra­šais va­ly­to­ja „at­si­tik­ti­nai“ su­de­gi­no kros­ny­je.

Pra­neš­da­mas apie tai, kas iš­dės­ty­ta, pra­šau jus pa­ves­ti at­lik­ti ty­ri­mą dėl fak­to, kad 4-ojo­je val­dy­bo­je bu­vo „at­si­tik­ti­nai“ su­de­gin­ti daik­ti­niai įro­dy­mai, ir griež­tai nu­baus­ti as­me­nis, kal­tus dėl to­kio el­ge­sio su bau­džia­mo­sios by­los daik­ti­niais įro­dy­mais.

Taip pat pra­šau nu­baus­ti ka­pi­to­ną drg. Mik­šį už ne­pa­tei­si­na­mą by­los vil­ki­ni­mą ir už bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so pa­žei­di­mą.“

Kas ir kaip bu­vo nu­baus­ti – neaiš­ku, nes do­ku­men­tų, tai pa­liu­di­jan­čių, neap­ti­ko­me. Aiš­ku tik vie­na – iš­tep­lio­tas me­di­nes Plun­gės vie­šo­jo tua­le­to du­ris „ty­rė“ du so­vie­tų ge­ne­ro­lai, du pul­ki­nin­kai, vals­ty­bi­nis tei­sin­gu­mo pa­ta­rė­jas, KGB ka­pi­to­nas ir vy­res­ny­sis lei­te­nan­tas! Ir iš vi­so to išė­jo di­džiu­lis mui­lo bur­bu­las.

Ko ge­ro, kal­čiau­sia li­ko va­ly­to­ja Ma­ša!

Ma­tyt, ge­rai, kad vis­kas taip ir bai­gė­si. Ne­duok, Die­ve, bū­tų iš­ty­rę ir nu­sta­tę kal­ti­nin­ką. Jis, ko ge­ro, il­giems me­tams bū­tų pa­tup­dy­tas ka­lė­ji­man ar­ba iš­siųs­tas trem­tin į Si­bi­rą.

Skai­ty­to­jams tur­būt la­biau­siai knie­ti su­ži­no­ti, kas vis dėl­to bu­vo pa­ra­šy­ta ant tų ne­lem­tų me­di­nių tua­le­to du­rų? De­ja, ne­ži­nau ir aš, mat ka­gė­bis­tai sa­vo ra­por­tuo­se to ne­nu­ro­dė. Ta­čiau ne­sun­ku nu­spė­ti – ga­lė­jo bū­ti, pa­vyz­džiui, taip pa­ra­šy­ta: „Rus­kiai, lauk iš Lie­tu­vos!“ Pa­na­šių už­ra­šų sau­gu­mie­čiai ne kar­tą bu­vo ap­ti­kę ir Tel­šiuo­se. Ly­giai po dvi­de­šim­ties me­tų nuo mi­nė­to įvy­kio Plun­gė­je, Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je ant dau­giaaukš­čių pa­sta­tų di­džiu­lė­mis rai­dė­mis bu­vo už­ra­šy­ta: „So­vie­tai, lauk!“, „Lauk, rus­ki, iš Lie­tu­vos!“