Asociatyvi nuotr.Prastas vanduo – daugelio gyventojų kasdienybė
Apie vandens kokybės gerinimo ir tinklų modernizavimo galimybes kaimiškose vietovėse komiteto nariams papasakojo laikinasis „Plungės vandenų“ direktorius Mindaugas Vaukas.
Pasak jo, įmonė eksploatuoja iš viso 35-ias vandenvietes, 32-ejose tiekiamas vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Problemiškiausios, pasak laikinojo vadovo, yra Kulių, Žemaičių Kalvarijos ir Kantaučių vandenvietės, jose fiksuojami geležies, amonio ir kitų cheminių rodiklių svyravimai.
Kulių vandenvietėje išgaunamame vandenyje leistinas normas stipriai viršija amonio koncentracija, Žemaičių Kalvarijos – geležies. Kaip įvardino M. Vaukas, normų neatitinka ir Alksnėnų, Merkelių, Purvaičių bei Gilaičių kaimams tiekiamas vanduo.
Alksnėnuose šiuo metu statomi vandens gerinimo įrenginiai, pirkti tokius ruošiamasi ir Merkelių kaimui. „Kasmet planuojame bent po vienus tokius pastatyti“, – kalbėjo laikinasis direktorius.
ES lėšų šaltinis senka
Kai kur didelių rūpesčių kelia ne tik nekokybiškas iš gręžinių išgaunamas vanduo, bet ir seni vandentiekio vamzdynai. Kaimiškose vietovėse dalis jų tiesti prieš 20, 30 ar net 40 metų, kai kur magistraliniai tinklai eina ir kiemais, ir fermų teritorijose, kartais net po statiniais, todėl ištikus avarijoms pasitaiko konfliktinių situacijų.
„Plungės vandenys“ turi problemų ir su geriamojo vandens praradimais. Didžiausi nuostoliai šiuo metu fiksuojami Platelių miestelio ir Stalgėnų kaimo tinkluose. Priežastys tos pačios – seni vamzdynai ir paslėpti nesandarumai.
„Mums reikia pereiti nuo gaisrų gesinimo prie sistemingo tinklų atnaujinimo. Platelių miestelyje šiemet atnaujinta 220 metrų vandentiekio tinklų, Gintališkės kaime – 100 metrų, Žemaičių Kalvarijoje naujai patiesta 150 metrų naujų vandentiekio tinklų“, – vardino M. Vaukas, tačiau pridūrė, kad vis dėlto tai yra lašas jūroje, turint omeny, kad turima šimtai kilometrų senų vamzdynų.
Į šį laikinojo vadovo pasisakymą gyvai sureagavo Tarybos narys Robertas Endrikas. Jis pasidalino pastebėjimu, kad vadovaujant ankstesniam direktoriui Alvydui Jasevičiui įmonė mažai investavo į kaimiškose vietovėse esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus.
„Turėjom pigiausią vandenį, bet nebuvo investuojama į infrastruktūrą“, – komentavo politikas. Vis dėlto A. Jasevičių laikinai pakeitęs M. Vaukas nenorėjo su tuo sutikti. Pasak jo, tiesa, kad Europos Sąjungos investicijų šaltinis kasmet darosi vis seklesnis, tačiau įmonė savo lėšomis kasmet atnaujina dalį tinklų, stato nugeležinimo įrenginius.
Esą šiuo metu „Plungės vandenys“ yra pasirašę finansavimo sutartį dėl 7,6 km ilgio nuotekų tinklų įrengimo Alsėdžiuose, Narvaišiuose, Plateliuose, Prūsaliuose, Staneliuose, Žlibinuose ir Aleksandrave. Taip pat Staneliuose, Žlibinuose, Aleksandrave ir Milašaičiuose bus rekonstruojami nuotekų valymo įrenginiai. Prūsalių gyvenvietėje dar šiemet planuojama nutiesti maždaug kilometrą ilgio vandentiekio tinklų.
ELTOS nuotr.„… tas puvėsių kvapas net stipresnis“
Prie diskusijos prisijungė ir Žemaičių Kalvarijos seniūnė Dovilė Brasaitė: „Kelinti metai iš eilės kreipiuosi tuo pačiu klausimu – dėl mūsų vandens kokybės. Kada prasidės darbai pas mus, nes pagerėjimas būna tik momentinis. Aš ir pati tą vandens kvapą užuodžiu, ir spalva nėra geresnė nei buvo anksčiau, o kai kuriose teritorijose tas puvėsių kvapas net stipresnis. Įvardinkit datą, kada galėtume tikėtis pagerėjimo, nes skundų sulaukiam nuolat.“
Atsakydamas M. Vaukas akcentavo, kad šią problemą gerai žino ir kad dar šiemet žadama investuoti į jos sprendimą, tik laukiamas rezultatas nebus greitas.
„Kulių vandenvietė šiandien yra savotiška bandymų aikštelė, ten diegiam naują įrangą vandens kokybei pagerinti: bandom vandens ozonavimo ir ultravioletinės dezinfekcijos technologijas. Jei pasiteisins, taikysim šias priemones ir kitose probleminėse vandenvietėse. Tik niekas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Amonis biologinės nutrifikacijos būdu valosi 3–6 mėnesius. Po to laiko jau matysim, ar situacija gerėja. Todėl jei šiemet nupirktume minėtus įrenginius Žemaičių Kalvarijai, rezultatą turėtumėt pajusti tik kitų metų pradžioje“, – paaiškino M. Vaukas.
R. Endrikas siūlė pagalvoti ne apie minėtą įrangą, bet apie naują vandens gręžinį Žemaičių Kalvarijoje. Vis dėlto „Plungės vandenų“ direktoriaus pavaduotojas Arvydas Jurkaitis paaiškino, kad norimo rezultato tai neduos. Minėtame miestelyje esą eksploatuojami du vandens telkiniai ir abiejuose išgaunamo vandens kokybė – panaši.
A. Jurkaitis patikino, kad tiek Žemaičių Kalvarijoje, tiek Kuliuose ir Kantaučiuose tiekiamas vanduo nėra kenksmingas sveikatai, tik turi akiai nemalonią spalvą ir nosį riečiantį kvapą.
Kaip bebūtų, net ir už tokį vandenėlį gyventojai yra priversti mokėti kaip už kokybišką, tad ne vienas pagrįstai kelia klausimą – ar tai teisinga? Kyla ir kitas klausimas – kodėl į vandens gerinimo įrenginius ketinama investuoti tik dabar, jei skundai pilasi metų metus?














































Parašykite komentarą