Sauliaus Narkaus nuotr.

Bir­že­lio 14-oji – Ge­du­lo ir vil­ties die­na. Šie­met su­kan­ka 85-eri me­tai, kai 1941-ųjų bir­že­lį pra­si­dė­jo ma­si­niai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trė­mi­mai į Si­bi­rą ir ki­tus ato­kius So­vie­tų Są­jun­gos re­gio­nus. Ge­du­lo ir vil­ties die­na ne tik liu­di­ja liūd­ną ir tra­giš­ką mū­sų tau­tos is­to­ri­jos lai­ko­tar­pį, bet kar­tu ji yra ir tau­tos at­min­ties bei stip­ry­bės sim­bo­lis. Bir­že­lio 14-osios at­mi­ni­mo ren­gi­niai Plun­gė­je, kaip ir kas­met, kvie­tė at­si­gręž­ti į mū­sų tau­tos is­to­ri­ją.

Penk­ta­die­nio vi­dur­die­nį, ar­tė­jant Ge­du­lo ir vil­ties die­nai, Plun­gė­je, tra­di­ciš­kai prie Lais­vės pa­mink­lo, rink­ta­si su kil­nia mi­si­ja – pri­si­min­ti tuos, ku­rie per so­vie­ti­nes rep­re­si­jas bu­vo iš­trem­ti. Grį­žo, ne­grį­žo, li­ki­mas ne­ži­no­mas… To­kiais žo­džiais pa­ly­dė­tos prie Lais­vės pa­mink­lo tar­tų trem­ti­nių pa­var­dės. Kar­tu su šių žmo­nių pri­si­mi­ni­mu įver­tin­ta ne tik jų au­ka, bet ir Lie­tu­vos lais­vės bei žmo­gaus oru­mo svar­ba, ti­kė­ji­mas ne­nu­ga­li­ma lie­tu­vių tau­tos dva­sia.

Sek­ma­die­nį Ge­du­lo ir vil­ties die­nai skir­tų ren­gi­nių mi­nė­ji­mas pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis Plun­gės Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je. Po jų vi­si bu­vo kvie­čia­mi su­si­rink­ti Plun­gės kul­tū­ros cent­re: čia vy­ko bir­že­lio 14-ajai at­min­ti po­pie­tė „Trem­ties ai­dai“.

„Šie­met su­kan­ka 85-eri me­tai nuo 1941-ųjų bir­že­lio, kai pra­si­dė­jo ma­si­niai Lie­tu­vos žmo­nių trė­mi­mai. Di­džių­jų trė­mi­mų me­ti­nės vėl su­tel­kia mus bend­ram at­si­mi­ni­mui ir pa­gar­bai. Mi­nė­da­mi šią su­kak­tį pri­si­me­na­me tūks­tan­čius šei­mų, pa­ty­ru­sių prie­var­tą ir ne­tek­tis, ta­čiau kar­tu ati­duo­da­me pa­gar­bą jų ne­pa­lau­žia­mam oru­mui, stip­ry­bei ir vil­čiai, ku­ri lei­do iš­lik­ti“, – kal­bė­jo ren­gi­nio ve­dė­ja Gab­rie­lė Bud­ry­tė.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Lie­tu­vai svar­bią die­ną kar­tu su plun­giš­kiais mi­nė­jo ir Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis. „Dau­giau kaip 3,5 tūkst. žmo­nių iš Plun­gės ra­jo­no bu­vo iš­trem­ta. Tai dau­giau nei 10 pro­c. šian­dien gy­ve­nan­čių mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je, kas de­šim­tas žmo­gus… Da­lis žmo­nių ne­grį­žo, bet grį­žo ži­no­ji­mas, ne­pa­liau­ja­ma vil­tis, kad mū­sų vals­ty­bė bus lais­va. Tur­būt nie­kas ne­ga­li pa­si­prie­šin­ti tau­tos va­liai… Sau­go­ki­me tą is­to­ri­nę at­min­tį per­duo­da­mi ją sa­vo vai­kams, anū­kams, nes tai yra ži­no­ji­mas, ką mes tu­ri­me da­ry­ti, kam tu­ri­me bū­ti pa­si­ry­žę, kad is­to­ri­ja ne­si­kar­to­tų. No­ras pa­sto­vė­ti už sa­ve – mū­sų tei­sė ir pa­rei­ga“, – kal­bė­jo me­ras.

Is­to­ri­nė at­min­tis gy­va tol, kol ji yra do­ku­men­tuo­ja­ma, kol ži­nia yra per­duo­da­ma atei­ties kar­toms. To­dėl šie­met, mi­nint trė­mi­mų skau­džią 85 me­tų su­kak­tį, Plun­gės kul­tū­ros cent­ras kvie­tė at­si­gręž­ti į praei­tį per su­rink­tą ir jau iš­sau­go­tą in­for­ma­ci­ją, nuo­trau­kas, pa­sa­ko­ji­mus. Tai­gi ren­gi­nio me­tu bu­vo pri­sta­ty­tas 2024 me­tais iš­leis­tas trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių nuo­trau­kų al­bu­mas „Išt­rem­ti iš Tė­vy­nės“. Ši kny­ga, kaip pa­ste­bė­ta, – dar vie­nas la­bai svar­bus to lai­ko­tar­pio liu­di­ji­mas. Lei­di­nį pri­sta­tė sve­čiai iš Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro: At­min­ties pro­gra­mos sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Ja­sins­kie­nė, vy­res­ny­sis pa­ta­rė­jas Be­nas Na­va­kaus­kas ir vy­riau­sio­ji is­to­ri­kė El­vy­ra Mic­ke­vič.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Kaip pa­ste­bė­jo B. Na­va­kaus­kas, jų cent­ras apie 30 me­tų ku­ruo­ja pro­gra­mą „Trem­ti­nių ir įka­li­ni­mo vie­tos“. Jos tiks­las – kaup­ti ir sis­te­min­ti bei pa­nau­do­ti trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių at­si­mi­ni­mus. „Su­rin­ko­me apie 70 tūkst. at­si­mi­ni­mų, in­ter­viu rank­raš­čių, apie 50 tūkst. nuo­trau­kų iš trem­ties, įka­li­ni­mo vie­tų, eks­pe­di­ci­jų į jas. Per tuos 30 me­tų sa­vo iš­sau­go­to­mis nuo­trau­ko­mis ir at­si­mi­ni­mais pa­si­da­li­jo 506 da­bar­ti­nio Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jai. Kaip ir mi­nė­ta, iš Plun­gės ra­jo­no bu­vo iš­trem­ta 3 600 gy­ven­to­jų, vi­si ma­si­niai trė­mi­mai neap­len­kė Plun­gės ra­jo­no“, – pa­sa­ko­jo pra­ne­šė­jas. Tarp iš­trem­tų­jų na­mo ne­sug­rį­žo 408 mū­sų ra­jo­no žmo­nės. Dau­giau­sia plun­giš­kių bu­vo iš­trem­ta per 1948-ųjų ge­gu­žės ma­si­nius trė­mi­mus.

Ge­du­lo ir vil­ties die­nos mi­nė­ji­mo ren­gi­ny­je sa­vo pri­si­mi­ni­mais iš dvi­ra­čių žy­gio lie­tu­vių trem­ties ke­liais po Bu­ria­tų Mon­go­li­ją da­li­jo­si Kris­ti­na Pau­laus­kai­tė ir Ilo­na Vai­tie­ku­tė. Kon­cer­ta­vo Plun­gės kul­tū­ros cent­ro ka­me­ri­nis cho­ras, va­do­vau­ja­mas Al­fon­so Vil­džiū­no. Va­ka­re vi­si bu­vo lau­kia­mi ki­no fil­mo „Tarp pil­kų debesų” per­žiū­ro­je.

Sauliaus Narkaus nuotr.