Au­gan­tis da­ly­vių skai­čius, vis gau­ses­nės šei­mų gre­tos ir tei­gia­mi at­si­lie­pi­mai ro­do, kad kas­me­ti­nė „Vi­čiū­nų“ šei­mų šven­tė jau se­niai per­žen­gė tra­di­ci­nio įmo­nės ren­gi­nio ri­bas. Tai die­na, kai ga­myk­los te­ri­to­ri­ja Plun­gė­je virs­ta di­de­liu šei­mų fes­ti­va­liu, stip­ri­nan­čiu bend­ruo­me­niš­ku­mą ir do­va­no­jan­čiu dau­gy­bę ge­rų pri­si­mi­ni­mų, ku­rie, spren­džiant iš vai­kų ne­kant­ra­vi­mo, iš­lie­ka iki ki­tų me­tų šven­tės.

At­vė­rė du­ris dar pla­čiau

Pa­sak įmo­nės per­so­na­lo va­do­vės Ben­ja­mi­nos Plauš­kie­nės, vis­kas pra­si­dė­jo prieš še­še­rius me­tus nuo pa­pras­tos idė­jos – dar­buo­to­jų vai­kų pie­ši­nių kon­kur­so.

Il­gai­niui ši idė­ja išau­go į gra­žią kas­me­ti­nę šven­tę ir jau ket­vir­ti me­tai įmo­nės dar­buo­to­jų vai­kai bei ki­ti šei­mos na­riai kvie­čia­mi nuo­tai­kin­gai drauge pra­leis­ti po­pie­tę.

„Įvai­riems nuo­ty­kiams bei pra­mo­goms su­si­ren­ka­me jau ket­vir­ti me­tai, bet to­kio dy­džio šven­tė, drą­siai ga­liu sa­ky­ti, – pir­ma. Per­nai gal­vo­jo­me, kad pa­sie­kė­me re­kor­dą, nes su­lau­kė­me dau­giau kaip 400 da­ly­vių, o šie­met, pa­na­šu, su­si­rin­ko dar dau­giau“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės at­sto­vė, ap­žvelg­da­ma sau­lės nu­tvieks­tą ir spal­vin­gai pa­puoš­tą įmo­nės te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je ne­trū­ko šven­ti­nio šur­mu­lio ir veiks­mo.

Or­ga­ni­za­to­rius džiu­gi­na ir tai, kad šven­tė kas­met tam­pa vis la­biau šei­my­niš­ka. Anks­čiau dar­buo­to­jai at­si­ves­da­vo tik sa­vo vai­kus, o da­bar į ren­gi­nį ren­ka­si ir su se­ne­liais, krikš­to vai­kais, anū­kais bei ki­tais ar­ti­mai­siais.

„At­vė­rė­me du­ris dar pla­čiau vi­siems ko­lek­ty­vo ar­ti­mie­siems. Ši šven­tė yra mū­sų pa­dė­ka dar­buo­to­jams ir jų šei­moms už pa­lai­ky­mą, lo­ja­lu­mą bei įde­da­mas pa­stan­gas“, – sa­kė B. Plauš­kie­nė.

Trau­ki­nu­ku po ga­myk­lą

Praė­ju­sią sa­vai­tę vy­ku­sios šven­tės staig­me­na ta­po spe­cia­lus pra­mo­gi­nis trau­ki­nu­kas, lei­dęs sve­čiams pa­ke­liau­ti po di­džiu­lę įmo­nės te­ri­to­ri­ją. Šven­tiš­kai pa­si­puo­šę fab­ri­kai šiai die­nai vir­to trau­ki­nu­ko sto­ti­mis, o kiek­vie­na jų kvie­tė at­ras­ti vis ki­tą įmo­nės is­to­ri­jos, veik­los ar bend­ruo­me­nės da­lį.

Net­ru­kus prie trau­ki­nu­ko iš­vy­ki­mo vie­tos nu­si­drie­kė il­ga no­rin­čių­jų pa­ke­liau­ti ei­lė. „Koks gra­žus su­ma­ny­mas. Juk dau­ge­lis vai­kų nė ne­ži­no, kur ir ką dir­ba jų tė­vai ar se­ne­liai, o čia pui­ki pro­ga vis­ką pa­ma­ty­ti ir pa­tir­ti pa­tiems“, – kal­bė­jo su anū­ke ei­lė­je lū­ku­riuo­jan­ti plun­giš­kė Ri­ma.

Šiuo me­tu Plun­gė­je vei­kian­tis „Vi­čiū­nų gru­pės“ ga­my­bos bei san­dė­lių komp­lek­sas uži­ma dau­giau nei 13 hek­ta­rų te­ri­to­ri­ją, tad tik­rai yra ką pa­ma­ty­ti.

Di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­kė ir tech­ni­kų erd­vė, ku­rio­je vai­kai ga­lė­jo iš­ban­dy­ti įvai­rius in­ži­ne­ri­jos, me­cha­ni­kos bei au­to­ma­ti­kos prin­ci­pus. Smal­suo­liams tai bu­vo ge­ra pro­ga trum­pam pa­si­jus­ti tik­rais spe­cia­lis­tais ir su­ži­no­ti, kaip vei­kia įvai­rūs įren­gi­mai, ku­rių ap­stu „Vi­čiū­nų“ fab­ri­kuo­se.

Tuo tar­pu azar­to mė­gė­jai bu­ria­vo­si prie lo­te­ri­jos, ku­rio­je lau­kė dau­giau kaip 300 pri­zų. O išal­ku­siems bu­vo pa­ruoš­ta tik­ra sko­nių ke­lio­nė: bu­vo ga­li­ma iki so­čiai ra­gau­ti įmo­nės ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos – nuo bly­nų iki rū­ky­tos la­ši­šos bei su­ri­mio laz­de­lių.

Ne­mo­ka­mos pra­mo­gos ir le­dų kal­nai

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­si­rū­pi­no, kad veik­los ne­prit­rūk­tų nė mi­nu­tei. Vai­kų lau­kė ba­tu­tai, žai­di­mų au­to­ma­tai, ker­lin­gas, smi­gi­nis, lai­ki­nos ta­tui­ruo­tės ir dau­gy­bė ki­tų at­rak­ci­jų.

Svar­biau­sia, kad vi­sos pra­mo­gos bei vai­šės bu­vo ne­mo­ka­mos. Vai­kai ypač džiau­gė­si da­li­na­mais le­dais ir vais­van­de­niais, o tė­čiai sku­bė­jo prie Že­mai­ti­jos ka­de­tų gim­na­zi­jos pa­la­pi­nės, kur bu­vo ga­li­ma pa­si­ma­tuo­ti ka­riš­ką amu­ni­ci­ją ir iš­ban­dy­ti gink­lą.

„Džiau­gia­mės pra­dė­ję bend­ra­dar­biau­ti su Že­mai­ti­jos ka­de­tų gim­na­zi­ja. Jau spė­jo­me vie­ni pas ki­tus pa­si­sve­čiuo­ti – mes vy­ko­me pas juos, o jie lan­kė­si pas mus. Ti­ki­me, kad ši par­tne­rys­tė sėk­min­gai tę­sis ir atei­ty­je“, – sa­kė B. Plauš­kie­nė.

Šven­tės lau­kia vi­sus me­tus

Pa­sak per­so­na­lo va­do­vės, di­džiau­sias įver­ti­ni­mas šven­tės or­ga­ni­za­to­riams – dar­buo­to­jų ir jų vai­kų bei ki­tų šei­mos na­rių reak­ci­jos. Daug ką pa­sa­ko vien tas fak­tas, kad kai ku­rie ma­žie­ji nau­jos įmo­nės šven­tės pra­de­da lauk­ti vos pa­si­bai­gus anks­tes­nia­jai. Ir nuo­lat klau­si­nė­ja tė­ve­lių, ar šie jau ži­no, ka­da gi vyks ki­ta šven­tė.

Anot per­so­na­lo va­do­vės, ži­nant to­kį vai­kų ne­kant­ru­mą šven­tės da­tą pa­skir­ti sku­ba­ma dar me­tų pra­džio­je, sau­sį. Ir vai­kai šią da­tą įsi­me­na ko­ne ge­riau nei kai ku­rias ka­len­do­ri­nes šven­tes.

„Jie ne­kant­rau­ja, ka­da ga­lės anks­čiau iš­si­pra­šy­ti iš pa­mo­kų ir ner­ti į pra­mo­gas, kur lau­kia ir ne­mo­ka­mi le­dai bei vais­van­de­niai, ir dau­gy­bė sma­gių veik­lų“, – sa­kė per­so­na­lo va­do­vė.

Renginio akimirkos – Sauliaus Narkaus nuotraukose

Šventiškai papuošta įmonės teritorija:

Užs. Nr. 227