Ši fra­zė pri­klau­so Ro­lan­dui Pak­sui ir bu­vo už­fik­suo­ta, kai po­li­ti­kas drą­si­no vie­ną vers­li­nin­ką prieš jo ap­klau­są pro­ku­ra­tū­ro­je.

Tuo­met Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas pa­tei­kė pa­žy­mą apie tai, kad pre­zi­den­to ap­lin­ko­je yra nu­si­kal­tė­lių. Ra­min­da­mas vers­li­nin­ką, pre­zi­den­tas rė­žė: „Nu­si­šikt, at­si­pra­šant, ban­do iš­gąs­dint, aš ši­kau ir tapš­no­jau, b..t, at­vi­rai sa­kau, ne­per­gy­venk, Al­gi“. Šie žo­džiai ta­po sim­bo­liu po­žiū­rio, kad aukš­čiau­sia val­džia sto­vi aukš­čiau įsta­ty­mų.

Šis men­ta­li­te­tas gy­vuo­ja ir šian­dien. Teis­mui pri­pa­ži­nus, kad mi­nist­rės Ra­min­tos Po­po­vie­nės įsa­ky­mas pri­dė­ti abi­tu­rien­tams taš­kų prie eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų yra ne­tei­sė­tas, reak­ci­ja bu­vo stul­bi­nan­ti. Mi­nist­rė pa­reiš­kė, kad to­kį sprend0imą priim­tų dar kar­tą.

Užuot pa­si­rin­kus moks­lei­vių są­jun­gos siū­ly­tą ke­lią – pri­dė­ti ba­lų tik už ne­ko­rek­tiš­kas už­duo­tis – pa­si­rink­tas įsta­ty­mų lau­žy­mo ke­lias ir ba­lų pri­dė­ji­mas vi­siems. Re­zul­ta­tas? 2024 me­tus ša­ly­je bu­vo 1579 šim­tu­kai, 2025 me­tais – net 5911. Vien Plun­gė­je šim­tu­kų pa­dau­gė­jo nuo 16 iki 72.

Šie­met eg­za­mi­no iš­lai­ky­mo kar­te­lė nuo 35 ba­lų (ket­ver­to de­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je) su­ma­žin­ta iki 25 ba­lų (ar­ba tre­je­to). Pa­žei­di­nė­ti įsta­ty­mų gal ne­be­rei­kės, ne­bent bus no­ri­ma pa­temp­ti už au­sų tre­je­tu­ki­nin­kus, kad jie ga­lė­tų stu­di­juo­ti aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se (tik abe­jo­ju, ar jiems ten vie­ta).

Dar ryš­kiau „dė­ji­mą ant įsta­ty­mų“ de­monst­ruo­ja Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis. Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) kons­ta­ta­vo, kad jis pa­žei­dė įsta­ty­mą. Po­li­ti­kas nuo­mo­jo as­me­ni­nį au­to­mo­bi­lį par­ti­jai, pa­ts juo va­ži­nė­jo ir mo­kė­jo sau nuo­mpi­ni­gius iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. Per me­tus į sa­vo są­skai­tą už šią „nuo­mą“ jis per­si­ve­dė 31 tūkst. eu­rų.

Dėl šio go­du­mo „Ne­mu­no auš­ra“ pra­ra­do 241 tūkst. eu­rų vals­ty­bės do­ta­ci­jos. Vie­toj at­gai­los iš­gir­do­me, kad Že­mai­tai­tis da­bar vis­ką da­rys „juo­dai“, „ty­cha­riam“.

Kai po­li­ti­kai ig­no­ruo­ja įsta­ty­mus, ža­da dirb­ti „juo­dai“, grįž­ta­me į tam­siau­sius po­li­ti­nio ci­niz­mo lai­kus.