
Prieš mėnesį Labardžiuose kilęs gaisras sunaikino namą, kuriame gyveno dvi šeimos. Šiandien išvalytoje gaisravietėje jau stovi du gyvenamieji nameliai, o juose pamažu kuriamas naujas gyvenimas. Kad tai taptų įmanoma, susivienijo namų netekusių labardiškių šeimos, artimieji, kaimynai, kaimo bendruomenė „Mūsų Labardžiai“ ir daugybė geros valios žmonių. Todėl ši istorija – ne tik apie skaudžią netektį, bet ir apie tai, kokia stipri gali būti žmonių vienybė.
Lemtingas rytas atnešė išbandymą
„Gėrėme su vyru kavą, kai staiga pasigirdo šaudymą primenantys garsai. Dar pagalvojome, kas čia kaime iš pat ryto fejerverkus leidžia? Pradariau duris, o lauko jau nebesimatė – visas kiemas skendėjo dūmuose“, – spalio 17-osios rytą prisiminė Labardžių gyventoja Viktorija Liatukienė.
Iš namų moteris išbėgo taip, kaip stovėjo – su telefonu rankose. Liepsnos prarijo drabužius, dokumentus, baldus ir namą, kuriame ji su vyru Juozu gyveno 38 metus, kuriame užaugo devyni jų vaikai.
Viktorija sako net nepastebėjusi, kaip į kiemą vienas po kito sulėkė apie gaisrą sužinoję sūnūs ir dukros. Namas dar skendėjo dūmuose, o jie jau galvojo, kaip padėti tėvams.
Rietavo savivaldybė Liatukams iš karto pasiūlė laikiną būstą, tačiau vaikai kvietė apsistoti pas juos, žadėjo skubiai surasti gyvenamąjį namelį, kurį būtų galima pastatyti gimtajame sklype.
Ir jau trečią dieną po gaisro į Labardžius buvo pargabentas „karavanas“. Jo transportavimu pasirūpino vieno iš sūnų darbovietė.
Beveik 9 tūkst. eurų kainavusio namelio parvežimas buvo tik pirmasis žingsnis – reikėjo įrengti pamatus, pasirūpinti vandentiekiu, nuotekų sistema, apšiltinimu ir kitais būtinais darbais. Didžioji šių rūpesčių dalis gulė ant Liatukų sūnų ir žentų pečių.
„Ir Andrius, ir Marius, ir Gediminas, ir kiti – visi apie statybas supranta“, – pasididžiavimo neslėpė mama.

Dirbta nuo ryto iki vėlaus vakaro
Labardžių kaimo bendruomenės pirmininkė Inga Jocė pasakojo, kad pirmosiomis dienomis gaisravietė priminė skruzdėlyną – vieni vežė medžiagas, kiti kasė, montavo, tvarkė. Sutemus darbus tęsdavo pasišviesdami prožektoriais.
Šiandien šeima vėl turi namus. Nedideliame namelyje telpa svetainė, virtuvė, trys miegamieji, tualetas ir dušas. Ateityje prie įėjimo planuojama pristatyti terasą.
Nelaimės akimirką svarbu nelikti vienam. Kaimo bendruomenės „Mūsų Labardžiai“ pirmininkė I. Jocė apie gaisrą sužinojo būdama užsienyje. „Kai pamačiau, kas nutiko, supratau, kad reikia kažką daryti“, – pasakojo ji.
Žinia apie nelaimę iš karto pasidalinta socialiniuose tinkluose. Kitą dieną, susisiekusi su nukentėjusiomis šeimomis ir išsiaiškinusi jų padėtį, Inga paskelbė paramos iniciatyvą, kviesdama aukoti į Labardžių kaimo bendruomenės sąskaitą.
„Prašymas sulaukė didžiulio atgarsio: žmonės rašė, skambino, siūlė pagalbą, norėjo atvežti įvairių daiktų. Tik iš pradžių jų net negalėjome priimti, nes šeimos dar neturėjo kur gyventi, nebuvo aišku, ko labiausiai reikės. Paramą siūlė ne tik labardiškiai. Atsiliepė žmonės iš visos savivaldybės, tolimesnių vietovių, kurie nukentėjusių šeimų net nepažinojo“, – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė, pridurdama: „Norisi, kad Labardžių žmonės turėtų tą jausmą, jog, kas benutiktų, jie nėra vieni!“
Parama virto konkrečiais darbais
Rietavo savivaldybė abiem namų netekusioms šeimoms skyrė po 4 400 eurų. Liatukai gautą paramą panaudojo daliai gyvenamojo namelio kainos padengti. Dar 2 tūkst. eurų davė vienas iš sūnų. Likusius pinigus šeima žada išmokėti dalimis.
Panaudoti ir į Labardžių kaimo bendruomenės banko sąskaitą suaukoti pinigai. Vienas svarbiausių darbų, kaip pasakojo I. Jocė, buvo nuotekų valymo įrenginių įrengimas abiem nuo gaisro nukentėjusioms šeimoms. „Kai pradėjau domėtis kainomis, atrodė, kad surinktų pinigų gali neužtekti. Bet pavyko susitarti su įmone, kuri pasiūlė labai palankias sąlygas. Ji sutiko palaukti, kol surinksime reikiamą sumą“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.

Šiems darbams skirta apie 4 tūkstančius eurų. Bendradarbiaujant su Rietavo savivaldybe taip pat sutvarkyti dokumentai, kad kiekviena šeima gautų 1000 eurų kompensaciją už nuotekų valymo įrenginius.
I. Jocė kreipėsi į Rietavo įmones: siuntė laiškus, aiškino šeimų padėtį ir kvietė prisidėti prie jų įsikūrimo.
Viena iš atsiliepusiųjų – uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri ne tik pati surinko lėšų, bet ir pakvietė prisijungti prie iniciatyvos statybinių medžiagų prekyba užsiimančią UAB „Navasta“. Gražaus bendradarbiavimo rezultatas – šeimoms parūpinta OSB plokščių gyvenamųjų namelių apšildymui, kurių vertė siekia beveik 900 eurų.
Pasakojant apie geraširdžius žmones, V. Liatukienei drėksta akys: pagalbos ranką ištiesė ir jos pačios darbovietė, ir vaikų darbdaviai, ir dukters mokykla, ir pavieniai žmonės. Moteris dėkinga, kad visų gerumas virsta naujais namais jos šeimai.
Abu sutuoktinius slegia sveikatos problemos
Viktorija jau vienuolika metų dirba Gargžduose, „Mars Lietuva“ gamykloje. Tačiau nuo rugpjūčio dėl sveikatos problemų turi nedarbingumo pažymėjimą ir laukia klubo sąnario operacijos. „Jeigu ne skaudanti koja, aš galėčiau kalnus nuversti“, – moteris neslėpė pergyvenanti dėl to, kad negali svariau prisidėti prie darbų.
Sveikatos rūpesčių prislėgtas ir Juozas. Prieš penkerius metus dėl trombozės jis neteko kojos. Gaisras sukrėtė 67-erių metų vyrą – jis atsidūrė Klaipėdos ligoninėje. Šiuo metu labardiškis perkeltas į Rietavo palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.
Daugiavaikės šeimos mama prisipažino, kad pirmąją dieną po gaisro buvo sunku net įsivaizduoti, kas jų laukia toliau – atrodė, kad sugriuvo visas gyvenimas. Tačiau šiandien, matydama vaikų pastangas, artimųjų rūpestį ir bendruomenės pagalbą, ji jau gali su viltimi žvelgti į ateitį.
Nors naujajame namelyje Liatukai jau pradėjo kurtis, iki įprasto gyvenimo dar toli – trūksta net paprasčiausių buities daiktų. Paklausta, ko labiausiai reikėtų, Viktorija ilgai nesvarsto. „Skalbimo mašinos. Drabužius – ir kasdienius, ir darbinius, ir mokyklinius – tenka skalbti rankomis. Tai nėra lengva, kai taip skauda koja“, – atsakė ji.
Šeimai trūksta patalynės, ypač užvalkalų dvigulėms antklodėms, indų ir kitų buities reikmenų. Dar didesnis rūpestis – namelio šildymas. Vos per pirmąsias gyvenimo savaites šeima dujoms išleido daugiau kaip 300 eurų. Artėjant žiemai šios išlaidos kelia nerimą.
„Reikia langų, durų“, – pridūrė bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenės vienybė – jėga
Labardžių kaimo bendruomenės vairą tik šių metų pradžioje perėmusi jauna, aktyvi moteris prisipažįsta, kad pirmieji metai jai tapo nelengvu, bet prasmingu išbandymu.
Vos per kelis mėnesius teko telkti žmones net dviem svarbioms iniciatyvoms. Pirmiausia bendruomenė susivienijo padėti klastinga liga susirgusiam mažajam Alanui, o netrukus skubiai organizuota paramos iniciatyva gaisro ištiktoms šeimoms.

„Kaip vienas žmogus galbūt nebūčiau galėjusi tiek pasiekti. Kai kreipiesi bendruomenės vardu, žmonės labiau pasitiki, noriau prisideda. Pasirodo, kaip organizacija tikrai nemažai galime “, – džiaugėsi I.Jocė.
Pasak bendruomenės lyderės, daugiausia aukų sulaukta pirmosiomis dienomis po nelaimės, tačiau geradarių atsiranda ir dabar. Kaskart priminus apie šeimų padėtį, vėl atsiliepia norintieji padėti.
Naują gyvenimą kuria ir kaimynai
Kaip jau minėjome, spalio 17-osios rytą be namų liko ir kita tame pačiame name gyvenusi šeima – moteris ir jos gyvenimo draugas.
Kalbėti apie užklupusius sunkumus ne visiems paprasta, matyt, todėl šie žmonės nepanoro susitikti su žurnalistais. Visgi pasidžiaugsime, kad darbai Liatukų kaimynystėje vyksta tokiu pat tempu: šeima įsigijo gyvenamąjį namelį ir sėkmingai jame kuriasi.
Kaip sakė bendruomenės pirmininkė, abi šeimos gražiai sutaria, dalijasi statybinėmis medžiagomis, padeda viena kitai atlikti darbus.
Devyni vaikai ir penkiolika anūkų – didžiausias turtas
Kaip jau minėjome, Viktorija ir Juozas užaugino devynis vaikus. Jauniausiajai dukrai dabar penkiolika metų. Sutuoktiniai turi penkiolika anūkų, o šešioliktasis – pakeliui.
Tą vakarą, kai lankėmės Labardžiuose, lauke buvo žvarbu, o į namą panašėjančiame „karavane“ – šilta. Prie jauniausios sutuoktinių dukters glaudėsi į svečius pas močiutę atvažiavęs anūkėlis. Mums bekalbant berniukas ramiai užsnūdo, tarsi nujausdamas, kad visos bėdos išsispręs.
Per mėnesį Labardžiuose padaryta tiek, kiek iš pradžių galėjo atrodyti neįmanoma. Sutvarkyta gaisravietė, atgabenti ir apšildyti du gyvenamieji nameliai, pasirūpinta būtiniausiomis komunikacijomis, pradėti įrengimo darbai.
Tačiau įprasto gyvenimo per mėnesį nesusigrąžinsi. Artėja didžiosios metų šventės, kurios šioms šeimoms bus kitokios – galbūt net be Kalėdų eglutės, tačiau kupinos artimųjų meilės, žmonių gerumo ir vilties, kurių net liepsnos nepajėgios sunaikinti.
Ir tai yra svarbiausia šios istorijos žinia: namus galima prarasti per vieną rytą, tačiau kai šalia yra žmonių, pasirengusių padėti, atsiranda jėgų juos susikurti iš naujo.
Kaimo bendruomenė „Mūsų Labardžiai“ toliau telkia pagalbą nukentėjusiesiems. Paramą šeimoms galite pervesti į bendruomenės banko sąskaitą:
Gavėjas: Kaimo bendruomenė „Mūsų Labardžiai“
Banko sąskaita (IBAN): LT53 7300 0101 0841 4838
Mokėjimo paskirtis: Parama nuo gaisro nukentėjusioms šeimoms













































Parašykite komentarą