And­riaus RE­KA­ŠIAUS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Ke­tur­ko­jis ne­val­do­mu va­rik­liu

And­rius pa­sa­ko­jo, kad šu­nį įsi­gi­jo tik­rai ne spor­tui – šei­ma ieš­ko­jo au­gin­ti­nio, ku­rį ga­lė­tų my­lė­ti ir glo­bo­ti. Ly­giap­lau­kiui ret­ri­ve­riui Jar­dui da­bar yra pust­re­čių me­tų. Pa­sak And­riaus, nuo ma­žų die­nų šu­ne­lis pa­si­žy­mė­jo ypa­tin­ga drą­sa, drau­giš­ku­mu ir be­ga­li­ne ener­gi­ja.

„Pa­si­vaikš­čio­ji­mų me­tu jis ne­nus­tyg­da­vo vie­toj, nuo­lat no­rė­jo temp­ti pa­va­dė­lį ir bė­gio­ti. Sup­ra­tęs, kad ši ener­gi­ja yra na­tū­ra­lus jo va­rik­lis, nu­spren­džiau to ne­stab­dy­ti, o nu­kreip­ti tei­sin­ga link­me. Taip at­ra­do­me ka­nik­ro­są, ku­ria­me jo ener­gi­ja ta­po mū­sų bend­ru ho­biu“, – pa­sa­ko­jo plun­giš­kis.

Ka­nik­ro­sas – tai ofi­cia­li spor­to ša­ka, ku­rio­je žmo­gus bė­ga kar­tu su šu­ni­mi ir juos jun­gia spe­cia­lus amor­ti­zuo­jan­tis (elas­tin­gas) pa­va­dė­lis. Nors Jar­das nuo ma­žens tu­rė­jo įgim­tą ins­tink­tą bėg­ti, And­riui vis tik rei­kė­jo iš­mo­ky­ti au­gin­ti­nį su­pras­ti skir­tu­mą tarp dar­bo ir poil­sio.

Ats­kir­ti šiuos du da­ly­kus pa­de­da pa­gal­bi­nės prie­mo­nės. Ruo­šian­tis ra­miai pa­si­vaikš­čio­ti šu­niui už­se­ga­mas spe­cia­lus ant­kak­lis, o prieš tre­ni­ruo­tes ar var­žy­bas Jar­das „pa­puo­šia­mas“ pet­ne­šo­mis. Jos duo­da su­pras­ti, kad da­bar pra­si­de­da dar­bas ir ga­li­ma temp­ti iš vi­sų jė­gų.

Nau­do­jant va­di­na­muo­sius ska­nu­kus ir Jar­do mė­gia­mus žais­lus, iš­dė­lio­jant juos bė­gi­mo tra­so­je, šu­ne­lis grei­tai iš­mo­ko ba­zi­nes ko­man­das, nu­ro­dan­čias bėg­ti, pri­lė­tin­ti tem­pą ar su­sto­ti, su­kti kai­rėn ar de­ši­nėn.

Spor­ti­nin­kas pa­brė­žė, kad sku­bė­ti su šiuo spor­tu ne­ga­li­ma. Iki kol Jar­dui suė­jo vie­ne­ri me­tai, jie­du tie­siog bė­gio­da­vo miš­ko ta­ke­liais be jo­kių pa­pil­do­mų ap­kro­vų. Tem­pi­mo pet­ne­šas ga­li­ma pra­dė­ti nau­do­ti tik šu­niui su­lau­kus 12–18 mė­ne­sių, kai pil­nai su­si­for­muo­ja jo kau­lai ir są­na­riai.

Pa­sak And­riaus, tik­ra­sis moks­las ir pir­mo­sios klai­dos pra­si­dė­jo tuo­met, kai rei­kė­jo per­pras­ti vi­siš­kai ki­to­kį ko­man­di­nį dar­bą bė­gant ka­nik­ro­so sti­liu­mi.

And­riaus RE­KA­ŠIAUS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Su­ba­lan­suo­tas krū­vis ir mak­si­ma­li mo­ty­va­ci­ja

Šiuo me­tu per sa­vai­tę Jar­das nu­bė­ga iki 40 ki­lo­met­rų, ta­čiau tik­ro­sios ka­nik­ro­so tre­ni­ruo­tės vyks­ta tik du kar­tus per sa­vai­tę, po maž­daug 5 ki­lo­met­rus. Li­ku­sį lai­ką šuo bė­ga lais­vai ša­lia šei­mi­nin­ko. Toks re­ži­mas lei­džia iš­lai­ky­ti pui­kų ba­lan­są, au­gin­ti­nis gau­na pa­kan­ka­mai fi­zi­nio krū­vio, bet ne­per­vargs­ta nuo nuo­la­ti­nio dar­bo.

Mo­ty­va­ci­jos ke­tur­ko­jui spor­ti­nin­kui tik­rai ne­trūks­ta. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pra­dė­jus tre­ni­ruo­tis bu­vo gal tik po­rą kar­tų, kai Jar­das ne­ro­dė no­ro bėg­ti.

„O pa­pras­tai man pra­dė­jus reng­tis spor­ti­nę ap­ran­gą, jis jau sto­vi prie du­rų ir lau­kia. Jei jo ten nė­ra, su­pran­tu, kad ge­riau pail­sė­ti. O var­žy­bų tra­so­je, kai ap­lin­kui dau­gy­bė ki­tų šu­nų, Jar­do akys tie­siog de­ga ir jis su di­džiu­liu ne­kant­ru­mu lau­kia sa­vo star­to“, – kal­bė­jo And­rius.

Tiek sau, tiek au­gin­ti­niui And­rius ren­ka­si pro­fe­sio­na­lią „Non-stop dog­wear“ įran­gą. Pil­nam ka­nik­ro­so komp­lek­tui rei­ka­lin­gi trys pa­grin­di­niai ele­men­tai: spe­cia­lus bė­gi­mo dir­žas bė­gi­kui, amor­ti­zuo­jan­tis pa­va­dė­lis ir idea­liai pri­tai­ky­tos bė­gi­mo pet­ne­šos šu­niui.

Pra­de­dan­tie­siems And­rius pa­ta­ria di­džiau­sią dė­me­sį skir­ti bū­tent pet­ne­šoms. Jos tu­ri bū­ti pa­to­gios, ne­trin­ti odos ir ne­var­žy­ti au­gin­ti­nio ju­de­sių bė­gant bei tem­piant.

Taip pat daug dė­me­sio yra ski­ria­ma ir čem­pio­no svei­ka­tai. Jar­do mi­ty­ba su­si­de­da iš ko­ky­biš­ko, daug bal­ty­mų tu­rin­čio mais­to, pa­de­dan­čio at­si­gau­ti po fi­zi­nio krū­vio. Ka­dan­gi nuo­la­ti­nis tem­pi­mas su­ke­lia pa­pil­do­mą ap­kro­vą or­ga­niz­mui, pro­fi­lak­tiš­kai kas­dien And­rius jam duo­da ko­ky­biš­kus pa­pil­dus są­na­riams.

And­riaus RE­KA­ŠIAUS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

And­riaus RE­KA­ŠIAUS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

De­biu­tas, pa­si­bai­gęs per­ga­le

A. Re­ka­šius pa­sa­ko­jo, kad pa­ts įsi­min­ti­niau­sias jų due­to pa­sie­ki­mas bu­vo pa­čios pir­mo­sios var­žy­bos Lat­vi­jo­je, „Stir­nu buks“ ka­nik­ro­so eta­pe. Pir­ma­sis bly­nas ne­pris­vi­lo, ka­dan­gi de­biu­tan­tai iš­kart iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą.

And­rius ne­sle­pia, kad šis spor­tas rei­ka­lau­ja di­de­lio at­sar­gu­mo. Ka­nik­ro­so var­žy­bų dis­tan­ci­jos daž­niau­siai yra trum­pes­nės, nuo 3 iki 6 ki­lo­met­rų, ta­čiau vi­są lai­ką bė­ga­ma mak­si­ma­liu grei­čiu. Di­džiau­sias pa­vo­jus čia yra ne­ly­gus rel­je­fas, kur pa­lai­kant ne­ma­žą tem­pą leng­va pa­tir­ti trau­mą.

Kaip be­bū­tų, ka­nik­ro­sas ne tik su­stip­ri­no And­riaus ir Jar­do ry­šį, bet ir at­ne­šė ra­my­bę į na­mus – in­ten­sy­vio­se tre­ni­ruo­tė­se iš­lie­jęs ener­gi­jos per­tek­lių, na­muo­se ke­tur­ko­jis bū­na ra­mus kaip nie­kad. Be to, šio spor­to dė­ka And­rius at­ra­do nau­jų bend­ra­min­čių Lie­tu­vo­je bei Lat­vi­jo­je, o Jar­dą tra­so­je su­tin­ka­mi var­žo­vai tik mo­ty­vuo­ja bėg­ti dar grei­čiau.

Įdo­mu tai, kad šis ak­ty­vus due­tas neap­si­ri­bo­ja vien ka­nik­ro­su. Paš­ne­ko­vas su sa­vo au­gin­ti­niu už­sii­ma ir bi­ke­jo­rin­gu – to­kiu spor­tu, kur šuo spe­cia­liu pa­va­džiu ri­ša­mas prie dvi­ra­čio. Due­tas kar­tu trau­kia ir į kar­pių žūk­lę. And­rius juo­kau­ja, kad Jar­das yra ta­pęs sa­vo­tiš­ku jo še­šė­liu, ly­din­čiu kiek­vie­na­me žings­ny­je.

O di­džiau­sia jų pa­lai­ky­mo ko­man­da yra šei­ma – And­riaus su­ža­dė­ti­nė ir dvi duk­ros, ku­rios nuo­šir­džiai ser­ga už šį azar­tiš­ką ko­man­di­nį due­tą kiek­vie­no­se var­žy­bo­se.