ELTOS nuotr.Apie tai, kaip įmonei sekasi ruoštis naujam šildymo sezonui, ketvirtadienį posėdžiavusiai Plungės rajono savivaldybės tarybai papasakojo įmonės vadovas Dainius Budrys.
Pasak jo, per vasarą mieste atnaujinta dalis šilumos tinklų, darbai vyko ir kaimiškose vietoves. Daugiausiai nuveikta Žemaičių Kalvarijoje – atnaujinta šio miestelio katilinė, seni šildymo katilai pakeisti naujais, granuliniais. Panaši investicija planuojama ir Alsėdžiuose.
Vis dėlto perėjimas prie modernesnės įrangos laukiamos finansinės naudos neduos – įmonės vadovas užsiminė, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas gyventojų pinigines paplonins gerokai smarkiau nei prieš metus.
Pasak D. Budrio, spalį, tik prasidėjus šildymui, kainos augimas gal nebus toks ryškus, sieks apie 14 procentų, palyginus su praėjusių metų spaliu. Tačiau iki metų pabaigos kainos šuolis gali pasiekti ir 20 ar 30 procentų.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.„Per praėjusį pusmetį Plungės šilumos tinklai tarp savo kategorijos įmonių buvo tarp mažiausią šilumos kainą turinčių Lietuvoje. Taip buvo dėl to, kad privalėjom grąžinti vartotojams tą kainos dalį, kurią buvom perrinkę. Dabar esam nusipirkę kuro gana palankia kaina – 30 eurų už megavatvalandę, to kiekio turėtų užtekti iki gruodžio pabaigos. Taip skaičiuojant, iki metų galo turėsim apie 20 procentų, ne didesnį šilumos kainos augimą“, – kalbėjo Plungės šilumos tinklų vadovas.
Pasak jo, šiluma brangsta dėl pakilusios biokuro kainos, ypač – rezervinio kuro, kurio privalo sukaupti kiekvienas šilumos gamintojas.
„Pernai už rezervinio kuro megavatvalandę mokėjom 22,8 euro, o šiemet jau ir už 30 eurų nebegaunam. Rinkoje siūloma pirkti už 45 eurus“, – konkrečiais skaičiais kalbėjo D. Budrys.
Dėl tokio augimo, pasak jo, kalta pasikeitusi įstatyminė bazė. Dabar visa energetikoje naudojama mediena ir biokuras privalo atitikti griežtus tvarumo kriterijus. Norėdamos parduoti kurą reguliuojamiems šilumos gamintojams, įmonės turi pateikti tarptautiniu mastu pripažintus sertifikatus. Dėl to, Plungės šilumos tinklų vadovo teigimu, iš anksčiau buvusių 355 įmonių dabar tik 12 gali tiekti rezervinį biokurą. Nelikus konkurencijos, kainos iškart šoko į aukštumas.
„Natūralu, kad tos 12 įmonių laukia to stebuklingo momento – lapkričio pabaigos, kada galės už savo produkciją gauti didžiausią kainą“, – iškreiptą rinkos situaciją piešė D. Budrys.
Vis dėlto, pasak jo, yra vilčių, jog situacija keisis. Tiek Vyriausybėje, tiek Seime esą svarstoma, kaip būtų galima atlaisvinti minėtus suvaržymus ir į rinką grąžinti daugiau tiekėjų.












































Parašykite komentarą