Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su liepa, išaugo 5 proc. ir siekė 80 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, rugpjūtį elektros kainos augo visose Baltijos šalyse. Vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje siekė taip pat 80 eurų, o Estijoje – 59 eurus už MWh. 

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, rugpjūčio elektros kainų dinamiką Baltijos šalyse lėmė besikeičiančios vėjo sąlygos Šiaurės Europoje ir kiek mažesnė atsinaujinančių išteklių generacija.

„Pažymėtina, kad „Energy-Charts“ duomenimis, Lietuva ir Latvija visais vasaros mėnesiais buvo Europos lyderės pagal saulės generacijos dalį nuo viso elektros poreikio (apie 41 proc.). Kainų augimui įtakos turėjo šiek tiek sumažėjusi vėjo ir saulės elektrinių generacija Lietuvoje bei aukštesnės kainos kaimyninėse rinkose“, – pranešime teigia D. Šikšnys.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1 067 gigavatvalandes (GWh) – 1 proc. mažiau nei liepą. Bendrai Lietuvoje per rugpjūtį buvo pagaminta 929 GWh elektros energijos – 4 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 969 GWh. Taip pat vietos elektrinės užtikrino 87 proc. šalies elektros energijos poreikio.

Preliminariais Lietuvos gamybos duomenimis, vėjo elektrinės rugpjūtį gamino daugiausiai – 41 proc. visos Lietuvos gamybos, tačiau jų generacija per mėnesį sumažėjo 2 proc. iki 384 GWh. 

Taip pat saulės elektrinių gamyba sumažėjo 4 proc. iki 365 GWh, šiluminių elektrinių generacija siekė 65 GWh, hidroelektrinių – 72 GWh, o kitų elektrinių – 42 GWh.

Bendras elektros importo kiekis paskutinį šių metų vasaros mėnesį padidėjo 2 proc. iki 389 GWh. „Litgrid“ duomenimis, rugpjūtį importas iš Švedijos siekė 59 proc., iš Latvijos – 36 proc., iš Lenkijos – 5 proc.

Tuo metu elektros eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 17 proc. iki 244 GWh. Didžiausia eksporto dalis – 45 proc. – buvo nukreipta į Lenkiją, taip pat 37 proc. – į Švediją, o likę 18 proc. – į Latviją.

ELTA