In­gos JO­CĖS ir Bi­ru­tės MIC­KIE­NĖS nuo­tr.

Vie­nin­gai dir­ban­ti bend­ruo­me­nė

To­kia te­ma La­bar­džių kai­mo šven­tei pa­si­rink­ta ne at­si­tik­ti­nai. Is­to­ri­niai šal­ti­niai ir vie­tos gy­ven­to­jų pri­si­mi­ni­mai liu­di­ja, kad 1868 me­tais vys­ku­pas M. K. Va­lan­čius lan­kė­si La­bar­džiuo­se. Vieš­na­gės me­tu jis pa­šven­ti­no se­ną­sias kai­mo ka­pi­nai­tes ir iki šių die­nų iš­li­ku­sį kop­lyts­tul­pį, pa­lik­da­mas gi­lų pėd­sa­ką kai­mo is­to­ri­jo­je.

Ren­gi­nys pra­si­dė­jo dar vi­dur­die­nį – ma­žiau­siems šven­tės da­ly­viams bu­vo at­ver­tos ne­mo­ka­mos pra­mo­gos: ba­tu­tai ir nuo­tai­kin­gi lau­ko žai­di­mai. Po­pie­tę bend­ruo­me­nė su­si­bū­rė iš­kil­min­gai ei­se­nai iš bend­ruo­me­nės na­mų kie­mo į se­ną­sias kai­mo ka­pi­nai­tes. Čia kai­mo kul­tū­ros en­tu­zias­tai su­si­rin­ku­sie­siems su­ren­gė me­ni­nę pa­žin­tį su vys­ku­po kū­ry­ba, bu­vo skai­to­ma kny­gos „Pa­lan­gos Ju­zė“ iš­trau­ka.

In­gos JO­CĖS ir Bi­ru­tės MIC­KIE­NĖS nuo­tr.

Ka­pi­nai­tė­se ati­deng­tas La­bar­džių kai­mo žmo­nių do­va­no­tas me­di­nis at­mi­ni­mo suo­le­lis, skir­tas vys­ku­pui M. K. Va­lan­čiui, gro­jo gy­va smui­ko mu­zi­ka ir skam­bė­jo vie­ti­nių gy­ven­to­jų at­lie­ka­ma dai­na.

Sug­rį­žus į bend­ruo­me­nės na­mų kie­mą, pra­si­dė­jo ak­ty­vio­ji ren­gi­nio da­lis, ku­rią ly­dė­jo svei­ki­ni­mo žo­džiai. Pa­si­sa­kė į šven­tę at­vy­kę gar­bin­gi sve­čiai: Rie­ta­vo me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis, kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos se­niū­nas Ri­čar­das Ast­raus­kas, Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma, Ta­ry­bos na­riai ir ki­ti sve­čiai.

Šven­tės da­ly­vius svei­ki­no ir nau­jo­ji, šių me­tų va­sa­rio 20 die­ną iš­rink­ta kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė In­ga Jo­cė. Ji pa­si­džiau­gė pui­kiais bend­ruo­me­nės pa­sie­ki­mais.

Vos pe­rė­mu­si or­ga­ni­za­ci­jos vai­rą į sa­vo ran­kas, I. Jo­cė su­bū­rė gy­ven­to­jus ir suor­ga­ni­za­vo tra­di­ci­nę kai­mo bend­ruo­me­nės šven­tę. Šis ren­gi­nys ta­po ne tik pui­kiu nau­jo­sios pir­mi­nin­kės de­biu­tu, bet ir įro­dy­mu, kad bend­ruo­me­nė yra pa­si­ruo­šu­si nau­jiems, tel­kian­tiems iš­šū­kiams.

„Iš pra­džių at­ro­dė, jog bus sun­ku bus iš­ju­din­ti gy­ven­to­jus, įtrauk­ti į veik­las ir su­bur­ti bend­ram tiks­lui. Ta­čiau po tru­pu­tį vis­kas gra­žiai iš­si­ru­tu­lio­jo ir tu­rė­jo­me nuo­sta­bų re­zul­ta­tą. Daug žmo­nių pri­si­dė­jo ir pa­dė­jo, kuo tik ga­lė­jo, klau­sė, ko­kios pa­gal­bos dar rei­kia. Ži­no­ma, bu­vo di­džiu­lis iš­šū­kis suor­ga­ni­zuo­ti to­kią šven­tę, bet su vi­sų gy­ven­to­jų pa­gal­ba mums pa­vy­ko pui­kiai“, – kal­bė­jo I. Jo­cė.

In­gos JO­CĖS ir Bi­ru­tės MIC­KIE­NĖS nuo­tr.

Ap­do­va­no­tas dau­giau­siai kny­gų per­skai­tęs la­bar­diš­kis

La­bar­džių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė pa­si­džiau­gė­, kad kai­me iki šiol vei­kia Kul­tū­ros na­mai. Jiems va­do­vau­ja bend­ruo­me­nės val­dy­bos na­rė Tat­ja­na Stan­ce­lie­nė. Ši mo­te­ris, pa­sak I. Jo­cės, yra šim­tu pro­cen­tų sa­vo dar­bui at­si­da­vęs žmo­gus, tad dirb­ti dvie­se – ne tik drą­siau, bet ir ge­ro­kai sma­giau.

Pa­si­bai­gus svei­kin­to­jų kal­boms, la­bar­diš­kiai pa­kveis­ti įsi­trauk­ti į bend­rą šo­kį kar­tu su La­bar­džių kai­me gy­vuo­jan­čio­mis net dviem šo­kių gru­pė­mis – vai­kų ir suau­gu­sių­jų, ku­rioms va­do­vau­ja Me­da Jur­ku­tė. Vė­liau šven­tės da­ly­viai su­si­run­gė in­te­rak­ty­vio­je vik­to­ri­no­je apie M. K. Va­lan­čių. Šven­tės me­tu di­de­lis dė­me­sys bu­vo skir­tas vie­tos iden­ti­te­to puo­se­lė­ji­mui, su­si­rin­ku­sie­ji kvies­ti de­gus­tuo­ti vie­ti­nių kai­mo ga­min­to­jų pro­duk­tus.

Kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė I. Jo­cė pa­sa­ko­jo, kad, bend­ra­dar­biau­jant su kai­mo bib­lio­te­ka, šven­tės me­tu bu­vo pa­skelb­tas ge­riau­sias 2026 me­tų La­bar­džių kai­mo skai­ty­to­jas. Juo ta­po ir ap­do­va­no­ji­mą at­siė­mė Ka­zi­mie­ras Ci­pa­ris.

In­gos JO­CĖS ir Bi­ru­tės MIC­KIE­NĖS nuo­tr.

Šven­tės me­tu iš­lai­ky­ta ir dar vie­na gra­ži tra­di­ci­ja – kar­tu su­gie­do­tas kai­mo him­no. Prieš 20 me­tų jį su­kū­rė da­bar­ti­nės bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės ma­ma Ona Jo­cie­nė, o mu­zi­ką praė­ju­siais me­tais pa­ra­šė pa­ti I. Jo­cė.

Pa­ki­lią nuo­tai­ką kū­rė at­li­kė­jo Ad­ri­jaus Al­mi­no dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos kon­cer­tas, o vė­liau – ir dai­ni­nin­ko Ma­riaus Pet­raus­ko mu­zi­ki­nė pro­gra­ma. Šven­ti­nę nuo­tai­ką kū­rė ir ap­lin­ką puo­šė flo­ris­ti­nių ki­li­mų eks­po­zi­ci­ja „Pra­žy­du­si švie­sa“. Dau­ge­lis da­ly­vių, pa­lai­ky­da­mi ren­gi­nio idė­ją, pa­si­puo­šė švie­sių to­nų ap­ran­ga.

Ren­gi­nys, tru­kęs iki pat vi­dur­nak­čio, su­bū­rė dau­giau nei 150 da­ly­vių. Į šven­tę at­vy­ko ne tik La­bar­džių gy­ven­to­jai, bet ir kai­my­nai iš Gi­lio­gi­rio, Dau­gė­dų, Pe­lai­čių, Tve­rų, Lio­lių bei Bud­ri­kių bend­ruo­me­nių.