Situacija, kai žmogus neneigia turintis skolą, tačiau vis atideda jos grąžinimą, gali būti sudėtingesnė nei atviras ginčas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad problema jau beveik išspręsta – juk skolininkas pripažįsta, kad pinigus pasiskolino ir juos turi grąžinti. Tačiau pažadai „kitą mėnesį“, „kai gausiu atlyginimą“ ar „kai atsistosiu ant kojų“ gali tęstis mėnesius ar net metus.

Tokiais atvejais svarbu ne tik išlaikyti ramų toną, bet ir nustoti remtis vien pažadais. Skolos pripažinimas yra reikšmingas faktas, tačiau kreditoriui vis tiek reikia pasirūpinti aiškiais susitarimais ir, jei būtina, pasiruošti formalesniems veiksmams.

Pirmiausia – išsiaiškinkite, kodėl skola negrąžinama

Ne kiekvienas vėlavimas reiškia sąmoningą vengimą atsiskaityti. Skolininkas gali iš tiesų neturėti pakankamai pajamų, būti praradęs darbą, susidurti su netikėtomis išlaidomis arba turėti kitų finansinių įsipareigojimų.

Todėl pirmasis žingsnis dažniausiai turėtų būti konkretus pokalbis. Ne apie tai, kodėl žmogus „elgiasi nesąžiningai“, o apie tai, kada ir kokiomis dalimis skola bus grąžinta.

Vietoj abstraktaus klausimo „Kada pagaliau grąžinsi?“ galima klausti: „Kokią sumą gali pervesti šį mėnesį ir kurią dieną galėtum atlikti pirmą mokėjimą?“ Tokia formuluotė pokalbį iš emocinės plotmės perkelia į praktinę.

Jeigu skolininkas pripažįsta skolą, verta susitarti dėl:

• konkrečios galutinio atsiskaitymo datos;
• dalinių mokėjimų dydžio ir dažnumo;
• tikslios likusios skolos sumos;
• mokėjimo būdo;
• veiksmų tuo atveju, jeigu sutarto grafiko vėl nebus laikomasi.

Žodinis pažadas nėra tas pats, kas aiškus susitarimas

Dažna klaida – po kelių pokalbių manyti, kad problema jau kontroliuojama. Skolininkas gali nuoširdžiai pažadėti sumokėti, tačiau po kelių savaičių situacija vėl pasikartoja. Todėl naują susitarimą verta užfiksuoti raštu.

Tai nebūtinai turi būti sudėtingas teisinis dokumentas. Jei žmogus žinute patvirtina, kad yra skolingas konkrečią sumą ir įsipareigoja ją grąžinti iki nustatytos datos, toks susirašinėjimas gali būti reikšmingas vertinant situaciją. Taip pat reikėtų išsaugoti banko pavedimus, ankstesnius susitarimus, paskolos raštelius ir kitą su skola susijusią informaciją.

Svarbu ir tai, kad skolos pripažinimas neturėtų likti vien miglotas. Frazė „aš tau tikrai skolingas“ yra gerokai mažiau konkreti nei aiškiai nurodyta suma, jos atsiradimo aplinkybės ir įsipareigojimas ją grąžinti.

Kai pažadai kartojasi, verta nustatyti ribą

Viena ar dvi atidėjimo priežastys dar nebūtinai rodo, kad žmogus ketina negrąžinti pinigų. Tačiau jeigu kiekvienas sutartas terminas praleidžiamas, o vietoje mokėjimo gaunami nauji pažadai, situaciją reikėtų vertinti kitaip.

Tokiu atveju galima pateikti skolininkui aiškų rašytinį reikalavimą įvykdyti prievolę. Jame verta nurodyti:

1. kokia suma yra skolinga;
2. kada ir kokiomis aplinkybėmis skola atsirado;
3. kokie ankstesni grąžinimo terminai buvo sutarti;
4. kokia konkreti suma ir iki kada turi būti sumokėta;
5. kokių veiksmų bus imamasi, jeigu susitarimas nebus įvykdytas.

Toks žingsnis nebūtinai reiškia konflikto pradžią. Priešingai, aiškus terminas kartais padeda abiem pusėms suprasti, kad neformalūs pažadai jau nebeveikia.

O jeigu skolininkas tikrai neturi pinigų?

Reikalavimas grąžinti visą skolą iš karto ne visada yra realiausias sprendimas. Jei žmogus pripažįsta skolą, tačiau jo finansinė padėtis iš tiesų sudėtinga, galima susitarti dėl dalinio atsiskaitymo.

Pavyzdžiui, vietoj neapibrėžto pažado „sumokėsiu, kai galėsiu“ galima nustatyti 200 eurų mokėjimą kiekvieno mėnesio 15 dieną. Net ir nedidelės reguliarios įmokos leidžia matyti, ar skolininkas realiai vykdo savo įsipareigojimą.

Tačiau lankstumas neturėtų reikšti, kad kreditorius neribotam laikui atsisako savo interesų. Jei naujas grafikas vėl ir vėl pažeidžiamas, galima pereiti prie formalesnių priemonių. Praktinės informacijos apie tai, kaip gali būti organizuojamas skolos atgavimas iš kito žmogaus, galima rasti specializuotuose skolų išieškojimo šaltiniuose.

Kada verta nustoti laukti?

Skolos tarp draugų, giminių ar pažįstamų dažnai užsitęsia todėl, kad kreditorius nenori sugadinti santykių. Tačiau nuolatinis laukimas ir neištesėti pažadai santykius taip pat gali paveikti. Kartais aiškus ir pagarbus reikalavimas atsiskaityti yra geresnis sprendimas nei nuolatinis klausimo atidėliojimas.

Jeigu skolininkas ne tik pripažįsta skolą, bet ir realiai bando ją grąžinti, susitarimas dėl mokėjimo grafiko gali būti pakankamas. Tačiau jeigu žmogus vengia kontaktuoti, nuolat keičia pažadėtus terminus arba visiškai nereaguoja į priminimus, vien geranoriško bendravimo gali nebeužtekti.

Tokioje situacijoje svarbu įvertinti, kokius dokumentus turite, kokia yra skolos suma ir kokie terminai buvo nustatyti. Prieš imantis teisinių veiksmų taip pat verta įsitikinti, kad nepraleidžiami aktualūs senaties terminai.

Civiliniame kodekse numatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau konkrečiai skolai gali būti taikomos ir kitokios taisyklės, todėl kilus abejonių verta pasikonsultuoti su teisininku. Daugiau informacijos apie civilinių reikalavimų senatį galima rasti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

Kada skolos klausimą verta spręsti formaliai?

Jeigu skolininkas skolą pripažįsta, tačiau ilgą laiką jos negrąžina, kreditorius neprivalo neribotai laukti. Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali būti svarstomas oficialus reikalavimas sumokėti skolą, kreipimasis į teismą ar kitos teisės aktuose numatytos priemonės.

Svarbu suprasti ir tai, kad skolos pripažinimas savaime dar nereiškia, jog pinigus bus galima iš karto išieškoti priverstinai. Priverstiniam išieškojimui paprastai reikalingas vykdomasis dokumentas, todėl konkreti veiksmų seka priklauso nuo skolos atsiradimo aplinkybių ir turimų dokumentų.

Vis dėlto formalus procesas nebūtinai turėtų būti vertinamas kaip kraštutinė priemonė ar asmeninio konflikto eskalavimas. Kai neformalūs susitarimai nebeveikia, teisinių procedūrų tikslas yra ne nubausti skolininką, o suteikti kreditoriui galimybę apginti savo teisę į pinigų grąžinimą.

Svarbiausia tokioje situacijoje – neignoruoti problemos. Kuo ilgiau skola lieka tik neapibrėžtų pažadų lygyje, tuo sunkiau įvertinti, kada ji iš tiesų bus grąžinta. Ramus pokalbis, konkretus mokėjimo grafikas, raštu užfiksuoti susitarimai ir aiškiai nustatytos ribos leidžia išvengti dalies konfliktų. O jeigu susitarimų nepavyksta laikytis, verta laiku apsvarstyti ir formalesnius būdus savo interesams apsaugoti.

Užs. Nr. 230