Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Įta­ria klas­tą

„Sa­vo au­to­mo­bi­lį, kaip įpras­ta, iš va­ka­ro pa­li­kau bend­ra­me kie­me, o ry­te at­si­kė­lęs ir išė­jęs į lau­ką tie­siog ap­stul­bau – prie pat ma­no ma­ši­nos jau sto­vė­jo švie­žiai įkas­tas neį­ga­lio­jo vie­tą žy­min­tis ke­lio ženk­las. Pro ša­lį ėjęs kai­my­nas dar mes­te­lė­jo rep­li­ką, kad tu­riu kuo grei­čiau pa­trauk­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį iš tos vie­tos, nes ki­taip su­lauk­siu bau­dos“, – pik­ti­no­si Jo­nas.

Sen­jo­ras kal­bė­jo, kad toks stai­gus bend­ros erd­vės „pri­va­ti­za­vi­mas“, pa­si­tel­kiant gąs­di­ni­mus bau­do­mis, jam su­kė­lė dve­jo­nių dėl vi­sos pro­ce­dū­ros skaid­ru­mo. Jo­nui ypač keis­ta pa­si­ro­dė, kad ne­bu­vo jo­kio ofi­cia­laus pra­ne­ši­mo apie ža­da­mą sta­ty­ti ženk­lą, nie­kas neat­sik­lau­sė ir gy­ven­to­jų nuo­mo­nės ar su­ti­ki­mo.

Pa­sak Jo­no, kai­my­nai pus­bal­siu ėmė šnabž­dė­tis, kad pa­slap­tin­go­ji mo­te­ris, ku­rios ini­cia­ty­va kie­me per nak­tį iš­dy­go neį­ga­lio­jo ženk­las, tur­būt dir­ba Sa­vi­val­dy­bė­je. Gy­ven­to­jų tei­gi­mu, pa­pras­tam žmo­gui to­kie biu­rok­ra­ti­niai rei­ka­lai daž­nai už­trun­ka mė­ne­sius, o čia vis­kas bu­vo su­tvar­ky­ta žai­biš­kai. To­dėl ir ki­lo įta­ri­mų, kad mo­te­ris tie­siog pa­si­nau­do­jo sa­vo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ar­ba pa­žin­ti­mis.

Vy­ras pa­sa­ko­jo ir pa­ts tu­rin­tis ju­dė­ji­mo pro­ble­mų, sun­kiai vaikš­to, to­dėl vi­są lai­ką sa­vo au­to­mo­bi­lį sta­ty­da­vo kuo ar­čiau laip­ti­nės du­rų. O da­bar, įren­gus neį­ga­lio­jo vie­tą ir dėl to bend­ro­je aikš­te­lė­je su­ma­žė­jus vie­tų ki­tų gy­ven­to­jų au­to­mo­bi­liams, ne­re­tai sa­vo ma­ši­ną ten­ka pa­lik­ti to­liau esan­čia­me ga­ra­že. Pa­sak Jo­no, kiek­vie­nas toks pri­vers­ti­nis pa­si­vaikš­čio­ji­mas nuo na­mų iki ga­ra­žo jam tam­pa tik­ru iš­šū­kiu.

„Paei­nu vos 50 met­rų ir jau dai­rau­si, kur ga­lė­čiau pri­sės­ti ir pail­sė­ti. Prieš ku­rį lai­ką man bu­vo įdė­tas šir­dies sti­mu­lia­to­rius, var­gi­na ir ki­tos li­gos, bet neį­ga­lu­mo nie­kas ne­ski­ria. Kai šei­mos dak­ta­ro pa­pra­šiau už­pil­dy­ti rei­kia­mus do­ku­men­tus, jis tik pa­si­juo­kė iš ma­nęs – ne­va dar ne to­kių sun­kių li­go­nių „ant svie­to“ vaikš­to“, – guo­dė­si Jo­nas.

Aikš­te­lės val­dy­to­ja – Sa­vi­val­dy­bė

„Labas, Že­mai­tija“ paaiš­ki­ni­mo dėl mįs­lin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis at­si­ra­du­sio ženk­lo iš pra­džių krei­pė­si į Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Eis­mo sau­gu­mo ko­mi­si­ją, tiks­liau – į jai pir­mi­nin­kau­jan­tį se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tą Arū­ną Juo­zą Auš­kal­nį. Įdo­mu tai, kad šiam ži­nia apie V. Ma­čer­nio g. 5-ojo dau­gia­bu­čio na­mo kie­me pa­sta­ty­tą ženk­lą bu­vo ne­ti­kė­ta, nors pa­pras­tai pra­šy­mai les­ti pa­sta­ty­ti to­kį ženk­lą pir­miau­sia bū­na ap­svars­to­mi mi­nė­to­je ko­mi­si­jo­je.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Paaiš­kė­jo, kad šį kar­tą ženk­lą įren­gė se­niū­ni­ja ga­vu­si Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus nu­ro­dy­mą. „Bū­na, kad vie­nur ar ki­tur toks ženk­las tam­pa ne­rei­ka­lin­gas ir se­niū­ni­ja pa­sii­ma jį sa­vo ži­nion. Ga­vę ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus nu­ro­dy­mą, vie­ną to­kį iš tu­rė­tų ir pa­sta­tė­me“, – paaiš­ki­no se­niū­ni­jos at­sto­vas.

Po po­kal­bio su A. J. Auš­kal­niu krei­pė­mės ir į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Da­lių Pe­čiu­lį. Žur­na­lis­tų pa­klaus­tas apie gy­ven­to­jų įta­ri­mus dėl ga­li­mo dar­buo­to­jos pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ra­gi­no ne­sku­bė­ti su išanks­ti­nė­mis iš­va­do­mis ir pa­ža­dė­jo si­tua­ci­ją iš­tir­ti iš es­mės.

Pa­ža­dą te­sė­jo – po ku­rio lai­ko re­dak­ci­ja ga­vo ofi­cia­lų ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sa­ky­mą raš­tu.

Ja­me nu­ro­do­ma, kad Eis­mo sau­gu­mo ko­mi­si­jos prii­ma­mi spren­di­mai yra tik re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio, be to, tei­sės ak­tai ne­nu­ma­to pa­rei­gos kiek­vie­ną spren­di­mą dėl ke­lio ženk­lų ar neį­ga­lių­jų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų įren­gi­mo svars­ty­ti mi­nė­to­je ko­mi­si­jo­je. Ir šiuo konk­re­čiu at­ve­ju spren­di­mas įreng­ti ke­lio ženk­lą esą bu­vo įfor­min­tas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus ba­lan­džio 7 die­nos raš­tu, sie­kiant kuo ope­ra­ty­viau su­da­ry­ti są­ly­gas as­me­niui su ne­ga­lia nau­do­tis vie­šą­ja inf­rast­ruk­tū­ra.

Nag­ri­nė­jant mi­nė­to dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jo pra­šy­mą esą bu­vo nu­sta­ty­ta, kad au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė nė­ra pri­skir­ta dau­gia­bu­čio na­mo bend­ra­tur­čiams ir nė­ra jų iš­si­nuo­mo­ta. Šią te­ri­to­ri­ją val­do Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, to­dėl ne­bu­vo bū­ti­na gau­ti dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jų su­ti­ki­mo įreng­ti neį­ga­lio­jo au­to­mo­bi­lio par­ka­vi­mo vie­tą.

„Spren­di­mus dėl eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čio­se vie­šo­jo nau­do­ji­mo te­ri­to­ri­jo­se prii­ma ke­lio sa­vi­nin­kas, tai yra Sa­vi­val­dy­bė, va­do­vau­da­ma­si tei­sės ak­tais, vie­šuo­ju in­te­re­su ir pa­rei­ga už­tik­rin­ti ap­lin­kos priei­na­mu­mą as­me­nims su ne­ga­lia“, – dės­to­ma Sa­vi­val­dy­bės raš­te.

Mi­nė­ta kai­my­nė – ne Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius D. Pe­čiu­lis laiš­ke ra­šė no­rin­tis pa­brėž­ti ir tai, kad įreng­ta vie­ta nė­ra skir­ta konk­re­čiam gy­ven­to­jui. Ja ga­li nau­do­tis vi­si ga­lio­jan­čią neį­ga­lio­jo au­to­mo­bi­lio sta­ty­mo kor­te­lę tu­rin­tys as­me­nys.

„Pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad jū­sų tei­gi­nys „Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jos pra­šy­mu“ nė­ra tei­sin­gas, nes pra­šy­mą pa­tei­kęs as­muo nė­ra Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas. Atk­reip­ti­nas dė­me­sys yra į tai, kad jei Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja ir bu­vo kam nors re­ko­men­da­vu­si, o ne įpa­rei­go­ju­si, ženk­lą pa­si­sta­ty­ti sa­vo są­skai­ta, tai grei­čiau­siai tik dėl to, jog ga­li­mai bu­vo kreip­ta­si dėl ženk­lo sta­ty­mo sa­vo, pri­va­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, o ne Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čiam že­mės skly­pe“, – paaiš­ki­no ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ir pa­ža­dė­jo Sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­skelb­ti in­for­ma­ci­ją apie tai, kur rei­kia kreip­tis dėl to­kio ženk­lo įren­gi­mo ir ko­kie rei­ka­la­vi­mai tai­ko­mi.

Li­nos RUI­BIE­NĖS nuo­tr.

Nors šis konf­lik­tas dau­gia­bu­čio kie­me pra­si­dė­jo nuo pyk­čio ir įta­ri­mų, ta­čiau spė­ji­mai kai­my­nės pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ne­pa­sit­vir­ti­no. Džiu­gi­na ir tai, kad Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­ža­dė­jo aiš­kiau api­brėž­ti ir pa­skelb­ti tvar­ką, kur rei­kia kreip­tis ir ko­kius rei­ka­la­vi­mus iš­pil­dy­ti no­rint, kad kie­me at­si­ras­tų vie­ta neį­ga­lio­jo au­to­mo­bi­liui. Reng­da­mi šią pub­li­ka­ci­ją ir pa­tys įsi­ti­ki­no­me, kad iki šiol to­kios aiš­kios in­for­ma­ci­jos ne­bu­vo. O kur trūks­ta in­for­ma­ci­jos, ten gims­ta įvai­rios spė­lio­nės ir kal­ti­ni­mai, ne­su­si­kal­bė­ji­mas.

Be­lie­ka ti­kė­tis, kad da­bar, kai vi­sos tei­si­nės abe­jo­nės iš­sklai­dy­tos, kai­my­nai ras bend­rą kal­bą, o nau­ja­sis ženk­las taps ne ne­san­tai­kos ži­di­niu, bet rea­lia pa­gal­ba tiems, ku­riems jos la­biau­siai rei­kia.