Gy­vū­nų prie­glau­da „Plun­gės pri­glaus­tu­kai“ sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je praė­ju­sią sa­vai­tę pa­si­da­li­jo ka­čiu­ko nuo­trau­ka. Šis ka­ti­nė­lis prie­glau­do­je at­si­dū­rė vie­nos iš Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jų dė­ka. Kaip paaiš­kė­jo, pa­si­me­tęs gy­vū­nas klai­džio­jo ir gar­siai miau­kė po Sa­vi­val­dy­bės lan­gais. Pa­ma­čiu­si to­kį vaiz­dą, mo­te­ris ne­li­ko abe­jin­ga – ji par­si­ne­šė vie­ni­šą ka­čiu­ką į sa­vo ka­bi­ne­tą, nu­fo­tog­ra­fa­vo ir pa­skel­bė apie jį feis­bu­ke, ti­kė­da­ma­si to­kiu bū­du ras­ti ka­ti­nė­lio šei­mi­nin­ką. O nie­kam neat­si­lie­pus, pra­ne­šė apie pa­kly­dė­lį prie­glau­dos dar­buo­to­jams.

Kas mi­nė­to­ji ge­ra­da­rė, „Labas, Že­mai­tijai“ su­ži­no­ti ne­pa­vy­ko. Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos va­do­vės Jur­gi­tos Juk­ne­vi­čiū­tės-Do­mar­kie­nės, ka­ti­nė­lio būk­lė šiuo me­tu yra pa­kan­ka­mai ge­ra. Iš pa­žiū­ros jis at­ro­do svei­kas, ne­tu­ri jo­kių su­ža­lo­ji­mų. Tie­sa, nau­ja­sis prie­glau­dos gy­ven­to­jas yra šiek tiek iš­si­gan­dęs, bet tai yra na­tū­ra­lu at­si­dū­rus ne­pa­žįs­ta­mo­je ap­lin­ko­je.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, dvi sa­vai­tes bus lau­kia­ma, kol kreip­sis pa­mes­to au­gin­ti­nio šei­mi­nin­kai. Nie­kam neat­si­lie­pus, to­kie gy­vū­nai bū­na nu­kir­mi­ja­mi, pa­skie­pi­ja­mi bei pa­ženk­li­na­mi. Tuo­met tris sa­vai­tes pa­mes­ti­nu­kas tu­ri gy­ven­ti ka­ran­ti­ne. Praė­jus šiam lai­ko­tar­piui jam pra­de­da­ma ieš­ko­ti nau­jos šei­mos.

Tie­sa, su­lau­kę tam tik­ro am­žiaus gy­vū­nai bū­na kast­ruo­ja­mi ar­ba ste­ri­li­zuo­ja­mi. Mat ne­kast­ruo­tų šu­nų bei ka­čių prie­glau­da nea­ti­duo­da.

J. Juk­ne­vi­čiū­tė-Do­mar­kie­nė tei­gi­mu, kai ku­riems ke­tur­ko­jų au­gin­ti­niams vis dar trūks­ta at­sa­ko­my­bės, to­dėl jų šu­nys ar­ba ka­tės at­si­du­ria gat­vė­se, kar­tais bū­na at­ve­ža­mi tie­siai į prie­glau­dą ir čia pa­lie­ka­mi. De­ja, no­rin­čių­jų prie­glau­do­je gy­ve­nan­tiems pa­mes­ti­nu­kams su­teik­ti jau­kius na­mus pa­si­tai­ko kur kas re­čiau. Anot įstai­gos va­do­vės bū­na at­ve­jų, kai žmo­nės ieš­ko šuns tik tam, kad lai­ky­tų pri­riš­tą prie bū­dos. To­kiems žmo­nėms gy­vū­nai nea­ti­duo­da­mi. O tin­ka­mų na­mų, ku­riuo­se gy­vū­nas bū­tų ger­bia­mas, pri­žiū­ri­mas bei my­li­mas, nė­ra daug.

„Plun­gės pri­glaus­tu­kų“ va­do­vė pri­pa­ži­no, kad iš­lai­ky­ti ne­men­ką pul­ką – per šim­tą gy­vū­nų, iš tie­sų nė­ra leng­va. Pa­vyz­džiui, prieš mė­ne­sį te­ko su­kti gal­vas, kaip ap­mo­kė­ti są­skai­tas. Prie pa­mes­ti­nu­kų ge­ro­vės la­bai pri­si­de­da ir pa­tys gy­ven­to­jai, prie­glau­dai skir­da­mi 1,2 pro­c. pa­ra­mą. Mi­nė­tu at­ve­ju tai la­bai pa­gel­bė­jo. De­ja, me­tams to­kios pa­ra­mos to­li gra­žu ne­pa­kan­ka, to­dėl įstai­ga nuo­lat ieš­ko ge­ros va­lios žmo­nių, įmo­nių ar or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie be­na­mių ge­ro­vės.

„Plun­gės pri­glaus­tu­kai“ skel­bia šiuo me­tu glo­bo­jan­tys 123 ke­tur­ko­jus: 66 šu­nis ir 57 ka­tes. Per praė­ju­sius me­tus pri­glau­dė 46 šu­nis ir 78 ka­tes, na­mus su­ra­do 50-čiai šu­nų ir 39-ioms ka­tėms.

„Ačiū kiek­vie­nam pa­de­dan­čiam, pa­lai­kan­čiam. Gal kaž­kam skai­čiai yra tik skai­čiai, o mums kiek­vie­nas skai­čius yra li­ki­mas, prie ku­rio ga­lė­jo­me pri­si­lies­ti, ku­rį ga­lė­jo­me pa­keis­ti. Prieg­lau­da vi­sa­da pil­na, bet ne­pa­lie­ka­me nė vie­no, ku­riam rei­kia pa­gal­bos, vi­sa­da ieš­ko­me išei­ties“, – tei­gia J. Juk­ne­vi­čiū­tė-Do­mar­kie­nė.