Au­to­riaus nuo­tr.

Pa­si­ro­do, kai ku­rie ka­gė­bis­tai taip pat šį tą iš­ma­nė apie se­niau­sias ger­ma­nų ir skan­di­na­vų le­gen­das, ku­rių per­so­na­žai bu­vo ny­be­lun­gai. Se­no­vės ger­ma­nų mi­to­lo­gi­jo­je bu­vo to­kia nykš­tu­kų gen­tis, val­džiu­si pa­sa­kiš­kus po­že­mio tur­tus, ku­rie vė­liau ati­te­ko bur­gun­dams. Nus­teb­sit, kai pa­sa­ky­siu, jog NKGB Tel­šių ap­skri­ties sky­rius 1945 m. va­sa­rio 13-ąją bu­vo už­ve­dęs „Ny­be­lun­gų“ agen­tū­ri­nę by­lą Nr. 204. Jo­je mi­ni­ma gru­pė plun­giš­kių in­te­li­gen­tų.

Iki pat šiol neaiš­ku, kuo tie že­mai­čiai bu­vo sie­ti­ni su ny­be­lun­gais. Gal sau­gu­mie­čiai pri­si­mi­nė dar mo­kyk­lo­je nag­ri­nė­tą me­ni­nę raiš­kos prie­mo­nę – ale­go­ri­ją? Mat tie ny­be­lun­gai, mi­ti­nės bū­ty­bės, anot epo, bu­vo sie­ja­mi su tam­sos, rū­ko žmo­nė­mis, su auk­su ir pra­keik­tais lo­biais.

Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad kai ku­rie so­vie­tų slap­tų­jų tar­ny­bų agen­tai bei jų va­dai tu­rė­jo la­kią vaiz­duo­tę. Be to, sau­gu­mie­čių akys vi­sa­da bū­da­vo ku­pi­nos bai­mės, nes už kiek­vie­no kam­po jie ma­tė so­vie­tų val­džios prie­šus, bur­žua­zi­nius na­cio­na­lis­tus, taip ir no­rin­čius jai kuo nors pa­kenk­ti. Žo­džiu, tie lie­tu­viai – tik­ri tam­sos žmo­nės. Iš čia ir tas be­sai­kis no­ras vis­ką kont­ro­liuo­ti, per­se­kio­ti ir baus­ti.

Be­veik tre­jus me­tus NKGB se­kė pen­kis plun­giš­kius:

1. Ze­no­ną Asaus­ką, Balt­raus sū­nų, gi­mu­sį 1913 m. Jė­ru­bai­čių kai­me, dir­bu­sį Plun­gės teks­ti­lės fab­ri­ke. Jis so­vie­tams – pa­vo­jin­gas žmo­gus, nes ki­lęs iš va­di­na­mų­jų buo­žių;

2. Jo­ną Jas­naus­ką, My­ko­lo sū­nų, gi­mu­sį taip pat 1913 m., dir­bu­sį Plun­gės eko­no­mi­nė­je mo­kyk­lo­je nuo 1945 m. ge­gu­žės mė­ne­sio, anot sau­gu­mie­čių, taip pat „dir­ban­tį ir po­grin­dy­je“;

3. An­ta­ną Su­šins­ką, gi­mu­sį 1904 m., dir­bu­sį Plun­gės teks­ti­lės fab­ri­ko di­rek­to­riu­mi, anot če­kis­tų, „šiuo me­tu iš dar­bo at­leis­tą“, gy­ve­nu­sį Plun­gė­je;

4. Me­čį Ka­va­liaus­ką, Juo­zo sū­nų, gi­mu­sį 1913 m., dir­bu­sį Plun­gės elekt­ri­nės di­rek­to­riu­mi;

5. Ze­no­ną Ži­le­vi­čių, gi­mu­sį 1925 m., dir­bu­sį Plun­gės eko­no­mi­nė­je mo­kyk­lo­je.

Apie vi­sus šiuos se­ka­mus plun­giš­kius-ny­be­lun­gus ir jų „nuo­dė­mes“ 1945 m. spa­lio 30 d. NKGB Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vy­res­ny­sis ope­ra­ty­vi­nis įga­lio­ti­nis Ko­va­len­ka pra­ne­šė NKGB LSSR ei­nan­čia­jam liau­dies ko­mi­sa­ro pa­rei­gas ge­ne­ro­lui ma­jo­rui D. Je­fi­mo­vui.

Pa­si­ro­do, šiems pen­kiems vy­rams sek­ti iš pat pra­džių bu­vo pa­skir­ti trys NKGB agen­tai Ro­jus, Va­nia ir Re­mei­kis. Kaip tei­gia­ma jų pra­ne­ši­muo­se, mi­nė­ti plun­giš­kiai – tai LLA (Lie­tu­vos lais­vės ar­mi­jos), „lie­tu­vių na­cio­na­lis­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos na­riai“. Pa­vyz­džiui, Va­nia il­gai pra­kai­ta­vo, kol nu­sta­tė, jog vi­si tie as­me­nys ren­ka­si pas to­kį plun­giš­kį Bro­nių Ur­bo­ną, gy­ve­nu­sį Tel­šių gat­vės pra­džio­je. Bet pir­miau­sia agen­tas vis­ką iš­šniukš­ti­nė­jo apie mi­nė­tą­jį bu­to šei­mi­nin­ką.

Paaiš­kė­jo, jog tas B. Ur­bo­nas – „tik­ras ame­ri­ko­nas“, nes gi­mė JAV, Fi­la­del­fi­jo­je. Į Plun­gę tas žmo­gus at­vy­ko tik prieš pat vo­kie­čiams trau­kian­tis iš Lie­tu­vos. Anot agen­to, jis da­bar di­de­lis „šiš­ka“ – dir­ba Plun­gės teks­ti­lės fab­ri­ko tie­ki­mo sky­riaus vir­ši­nin­ku.

Iš to pa­ties Va­nios pra­ne­ši­mų ga­li­ma su­pras­ti, kad jam pa­vy­ko prie se­ka­mų­jų pri­si­plak­ti la­bai ar­ti­mai. Jis taip ir sa­ko: „Pas Ur­bo­ną ren­ka­ma­si ateit pa­žais­ti kor­tų. Da­ly­vau­ja Su­šins­kas, Kva­ra­cė­jus, Asaus­kas, Ur­bo­nas ir aš, agen­tas in­for­ma­to­rius Va­nia…“

O va slap­ta­sis in­for­ma­to­rius Plun­giš­kis įskun­dė Asaus­ką, at­seit šis daug ir daž­nai vi­siems kal­bąs „apie pra­stą vals­ty­bi­nį tie­ki­mą, ap­rū­pi­ni­mą ža­lia­vo­mis, pre­kė­mis ir mais­tu… Dau­ge­lis vals­tie­čių sa­vo grū­dus ve­ža vals­ty­bei, o pa­tys lie­ka be duo­nos, to­dėl kai kas net ba­dau­ja…“

NKGB vy­res­ny­sis įga­lio­ti­nis Ko­va­len­ka Vil­niu­je sė­din­čiai sa­vo val­džiai pra­ne­ša, jog tas pa­ts „ny­be­lun­gas“ Ze­no­nas Asaus­kas apie ar­tė­jan­čius rin­ki­mus į SSRS aukš­čiau­sią­ją ta­ry­bą agen­tui Ro­jui esą taip kal­bė­jęs: „Ar aš bal­suo­siu, ar ne­bal­suo­siu, vis tiek „iš­kel­tie­ji“ kan­di­da­tai gaus dau­giau­siai bal­sų.“ 1945 m. gruo­džio 4 d. Ro­jui be­si­šne­kant su mū­sų se­ka­mai­siais, vėl iš­gir­do jų sam­pro­ta­vi­mus apie rin­ki­mus: „Iš tos jų agi­ta­ci­jos nė­ra jo­kios nau­dos. Bus taip pat, kaip 1940-ai­siais, kai pa­suo­se žy­mė­jo, kad atė­jai bal­suo­ti. Tai­gi žmo­nės eis bal­suo­ti ver­čia­mi, jog kar­tais jų ne­pris­kir­tų prie so­vie­tų val­džios prie­šų. O jei­gu į pa­sus ne­dės žy­mų, tai kai­muo­se žmo­nės tik­rai neis į rin­ki­mus…“

1945 m. gruo­džio 13 d. in­for­ma­to­rius Va­nia pra­ne­šė, kad tas Z. Asaus­kas jam dar 1944 me­tais pa­sa­ko­jęs, jog Lie­tu­vo­je gy­vuo­jan­ti „na­cio­na­lis­ti­nė kontr­re­vo­liu­ci­nė“ Va­na­gų or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rios už­duo­tis, dar vo­kie­čiams esant, bu­vo ko­va su rau­do­nai­siais par­ti­za­nais. Jei vo­kie­čiai pa­si­trauk­tų, Va­na­gai tu­rė­tų lik­ti ten, kur gy­ve­na, ir ko­vo­ti su rau­do­ną­ja ar­mi­ja par­ti­za­nų me­to­dais.

Be­je, tas pa­ts in­for­ma­to­rius ra­por­ta­vo, kad Z. Asaus­kas yra to­kio Ras­le­vi­čiaus drau­gas, o šis tu­rįs kaž­ko­kių ry­šių su „ban­di­tų gau­jos va­dei­va Juo­zai­čiu“ ir ki­tais par­ti­za­nais.

O kal­bant apie Ka­va­liaus­ką, sau­gu­mas nu­spren­dė apie jį rink­ti pa­pil­do­mą me­džia­gą ir dar aky­liau ste­bė­ti. Be to, nu­spręs­ta ir atei­ty­je sek­ti vi­są „Ny­be­lun­gų“ gru­pę. Be jau mi­nė­tų NKGB agen­tų Ro­jaus, Va­nios ir Re­mei­kio, že­mai­čius-ny­be­lun­gus ėmė sek­ti ir slap­tie­ji in­for­ma­to­riai Ąžuo­las, Tei­sin­gas ir Plun­giš­kis.

Pa­ga­liau atė­jo 1946-ųjų sau­sis, nu­lė­męs ne­ma­žai po­ky­čių. Yra iš­li­kęs toks NKGB Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­ko Ma­mon­to­vo pa­si­ra­šy­tas raš­tas: „Ny­be­lun­gų“ agen­tū­ri­nė­je by­lo­je fi­gū­ruo­ja gru­pė fab­ri­ko ir Plun­gės elekt­ri­nės tar­nau­to­jų. Jie yra se­ka­mi, nes įta­ria­mi pri­klau­san­tys an­ti­so­vie­ti­nei LLA or­ga­ni­za­ci­jai.

Apie elekt­ri­nės di­rek­to­rių Ka­va­liaus­ką sau­sio mė­ne­sį gau­ta nau­jų agen­to pra­ne­ši­mų. Juo­se dės­to­ma, kad jo an­ti­so­vie­ti­niai pa­si­sa­ky­mai yra ašt­rūs, o moks­lei­viai auk­lė­ja­mi na­cio­na­lis­ti­ne dva­sia, mat di­rek­to­rius taip pat yra ir ka­ri­nio pa­ren­gi­mo mo­ky­to­jas.

„Pla­nuo­ja­me Ka­va­liaus­ką areš­tuo­ti ir, tar­dy­da­mi jį, su­ži­no­ti apie ki­tus.“

Bet lai­kas bė­ga, o ap­čiuo­pia­mes­nių re­zul­ta­tų sau­gu­mie­čiai ne­pa­sie­kia. Jų va­dus nu­smel­kia nu­si­vy­li­mo gai­de­lės: „Ny­be­lun­gų“ by­los fi­gū­ran­tai bu­vo ti­ria­mi silp­nai. Nors tam rei­ka­lui bu­vo nu­kreip­tas dar vie­nas slap­ta­sis in­for­ma­to­rius Va­lė. Šis ir in­for­ma­to­riai Re­mei­kis bei Tei­sin­gas su fi­gū­ran­tais ne­be­tu­ri jo­kių ry­šių (ma­tyt, že­mai­čiai lai­ku per­kan­do NKGB agen­tus ir jų ža­ban­gas – au­to­riaus pa­sta­ba) ir pa­tei­kia ma­žai ver­tin­gus pra­ne­ši­mus apie jų veik­lą.

Pa­siū­ly­ta: a) at­lik­ti tiks­li­nius ver­ba­vi­mus – ver­buo­ti as­me­nis, tu­rin­čius la­bai ar­ti­mų ry­šių su se­ka­mai­siais; b) jei iš nau­jai už­ver­buo­tų­jų agen­tų per šių me­tų ge­gu­žės ir bir­že­lio mė­ne­sius ne­bus gau­ta konk­re­čios me­džia­gos apie pra­kti­nę fi­gū­ran­tų veik­lą, by­lą nu­trauk­ti ir ati­duo­ti ją į ar­chy­vą, o fi­gū­ran­tus įtrauk­ti į įskai­ti­nius są­ra­šus.“

Va taip. Kaip ma­no se­no­lis Juo­zas sa­ky­da­vo: „Mi­rė Ma­re­lė, pa­pūsk į rū­re­lę…“

Rimantas MĖČIUS