Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Nesulaukusios pagalbos Plungėje, išskubėjo į Klaipėdą
Moteris papasakojo savo išgyvenimus, patirtus Plungės ligoninėje liepos 19-ąją. Apie 15 val. jai telefonu paskambino 79-erių mama, skųsdamasi prasta savijauta – pykino, dusino, jautė didelį silpnumą. Dukra nieko nelaukdama atvežė mamą į Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių.
„Atvykusios pamatėme, kad darbuotojos sėdi prie kompiuterių, daugiau žmonių nebuvo. Mama dejuoja, kad jai bloga, šnibžda, kad tuoj mirs, bet niekas nekreipia dėmesio. Pasėdėjome gal kokias penkias minutes. Neištvėrusi pakilau nuo suolelio laukiamajame paėmusi mamos dokumentus, norėjau kažką daryti, kreiptis pagalbos. Tik tada viena slaugytoja padarė mamai kardiogramą, ėmė ruošti lašinę, bet, pasirodo, ne mums…“, – prisiminė moteris.
Nesulaukdama, kaip ji sakė, daugiau jokio dėmesio, dukra pati nuėjo į gydytojo kabinetą ir paprašė apžiūrėti mamą. Moterį nustebino ir papiktino, kaip ji teigia, grubokas gydytojo atsakymas – „Kai galėsiu, tada apžiūrėsiu“.
Pasitarusios, moterys nusprendė nebelaukti ir vykti pagalbos pas Klaipėdos medikus. Tą garsiai ir pasakė. Tuomet gydytojas, anot moters, išėjo iš kabineto ir paklausė mamos, kas nutiko. Ši parodė, kokius vaistus buvo vartojusi, ir pasidalino spėjimu, kad jai pasireiškė alerginė reakcija. Gydytojas jai paprieštaravo teigdamas, kad taip negali būti. Jaunas medikas esą pareiškė negalintis dabar pat apžiūrėti senolės, nes skyriuje neva yra mirštantis ir labiau skubios pagalbos reikalingas žmogus.
Kaip sakė dukra, joms susidarė įspūdis, kad ir gydytojas, ir slaugės pyksta ant jų, kam atvyko į priimamąjį, bendravo grubiai ir nemandagiai.
Nesulaukę skubios pagalbos Plungėje, artimieji nuvežė negaluojančią mamą į Klaipėdos ligoninę. Ten, kaip sakė dukra, tuoj pat jai atliko reikalingus tyrimus, sulašino dvi lašines ir sustiprėjusią pirmą nakties išleido namo.
„Mama serga ne viena liga, jai yra inkstų nepakankamumas, reikėjo skubiai reaguoti, nes jos rankos jau buvo pradėjusios tinti. Viskas galėjo baigtis labai blogai, tačiau Plungės ligoninėje nesulaukėme jokios pagalbos“, – piktinosi moteris.
Plungiškė pasakojo jau ne pirmą kartą Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje susidurianti su atsainiu bendravimu ir nepagarbiu požiūriu į žmogų. „Ne taip turėtų būti, – sakė susijaudinusi moteris. – Medicinos darbuotojai turėtų bendrauti žmogiškai, o ne arogantiškai, tarsi žemintų kitus. Kodėl jie galvoja, kad yra viršesni už aplinkinius?“ – retoriškai klausė ji.
Pritrūko kantrybės ir supratingumo?
Siekdami išsiaiškinti šią situaciją telefonu kreipėmės į Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoją Danguolę Luotienę. Ji iškart suprato, apie ką kalba, nes jau buvo informuota paties tądien Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje dirbusio gydytojo Manto Viliušio.
Direktoriaus pavaduotoja pabrėžė, kad sekmadienį dirbęs gydytojas yra geras specialistas ir žmogus, tačiau tąkart teko spręsti, kuriam pacientui pagalba reikalinga pirmiausia. „Kartais sergančiųjų artimiesiems sunku suprasti, kad reikia palaukti. Jie nori, kad pagalba būtų suteikta tuoj pat, nedelsiant. Žinoma, tai suprantama, kai kalbama apie artimą žmogų, tai yra labai jautru. Tačiau gydytojas turi įvertinti visų pacientų būklę ir spręsti, kuriam pagalba būtina pirmiausia“, – situaciją aiškino D. Luotienė.
Telefonu su mumis susisiekė ir gydytojas M. Viliušis. Geranoriškai su žurnalistais bendraujantis medikas sakė Plungės ligoninėje dirbantis dar tik antrą mėnesį ir neatsistebintis tokiais dideliais pacientų srautais. „Krūvis kaip Kauno klinikose, tik čia nėra tiek daug daktarų“, – sakė jis.
Medikas kalbėjo puikiai prisimenantis sekmadienio popietę ir tas moteris, išvykusias į Klaipėdą. Gydytojas apgailestavo, kad moterys nepalaukė. Anot jo, tai buvo šešta pacientė, atvykusi į priėmimą per vieną valandą. Tuo metu visas gydytojo dėmesys buvo sutelktas į reanimuojamą pacientę.
M. Viliušis paaiškino, kad skubiosios medicinos pagalbos skyriaus pacientai pagal būklės sunkumą ir pagalbos skubumą skirstomi į keturias kategorijas. Pirmenybė teikiama tiems, kurių gyvybei kyla didžiausias pavojus, pavyzdžiui, kurie vemia krauju, yra visiškai vangūs, nereaguoja į aplinką ar patiria kitų grėsmingų simptomų. O metu mūsų aprašytos situacijos herojei, mediko teigimu, tuo metu nebuvo nustatyta tiesioginė grėsmė gyvybei.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Gydytojo darbą vertina labai gerai
Netrukus gavome ir oficialų raštą iš Plungės ligoninės administracijos, kuriame detaliai aprašyti SMPS pacientų skirstymo į kategorijas kriterijai bei atsakas į jiems išsakytus priekaištus:
„Įtartas netinkamas medikamentų vartojimas namie ir jų sukeltas šalutinis poveikis. Pacientė priskirta IV skubumo kategorijai, t.y. būklė stabili, pavojaus gyvybei nėra. Kadangi per paskutines tris valandas iki atvyko minima pacientė, skyriaus personalas teikė pagalbą kitiems 11 pacientų, kurių dalis pateko į I–III kategorijas, buvo paprašyta palaukti. Deja, pacientė su dukra, po pirminės apžiūros praėjus 25-ioms minutėms, iš skyriaus išvyko savo nuožiūra, teigdamos, jog negali toliau laukti“, – dėstoma ligoninės paaiškinime.
Rašte užsimenama ir apie tai, kad Plungės ligoninės vadovybė dėjo daug pastangų, kad prisikviestų jauną, labai profesionalų gydytoją M. Viliušį į Plungę. „Mums pavyko, nors konkuravome su ne viena Klaipėdos krašto ligonine. Esame labai patenkinti profesionaliu, atsakingu gydytojo darbu ir plungiškius patikiname, kad skubios pagalbos skyriaus komanda ženkliai sustiprėjo“, – teigia įstaigos vadovybė.
Tokiose situacijose kaip ši retai galima rasti vieną kaltąjį. Pacientas, atvykęs į priimamąjį, nori pagalbos čia ir dabar – juk dėl to ir kreipiasi į medikus. O šiems neretai teka dirbti didžiuliu tempu, vienu metu pasirūpinti daugybe skirtingos būklės žmonių. Todėl tai, kas pacientui atrodo kaip gydytojo abejingumas, kartais gali būti nuovargio, įtampos ir didelio darbo krūvio pasekmė. Todėl galbūt šioje situacijoje svarbiausia ne ieškoti kaltų, o pripažinti, kad abiem pusėms reikia daugiau supratingumo ir aiškesnio bendravimo.










































Parašykite komentarą