Magnific nuotr.

Lietuvos švietimo sistemoje įtraukusis ugdymas vis dar susiduria su sisteminėmis problemomis – specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems vaikams pagalba neretai vėluoja, o išskirtinių gabumų mokinių ugdymas liekas fragmentiškas, skelbia auditą švietimo pagalbos mokyklose atlikusi Valstybės kontrolė.

Audito duomenimis, 34 proc. pedagoginių psichologinių tarnybų (PPT) nurodo, kad poreikių vertinimo eilėse vaikams tenka laukti ilgiau nei mėnesį. Pagalbą apsunkina ir tėvų nesutikimas – 35,8 proc. PPT yra gavusios pranešimų iš mokyklų, kurios negalėjo užregistruoti mokinio vertinimui dėl tėvų nesutikimo.

Auditorių teigimu, pagalba vėluoja ir dėl dokumentų. 85 proc. PPT vaiko medicininius dokumentus gauna tiesiogiai iš tėvų, todėl procesas užtrunka arba nukenčia išvadų kokybė, jei tėvai vengia juos pateikti. Be to, pažymima, kad ir pačios mokyklos nevykdo pareigos teikti pirminę pagalbą be galutinių PPT išvadų – net 21 proc. vertintų mokinių, kuriems pirminis vertinimas atliktas 2024–2025 mokslo metais, jokios pagalbos mokykloje negavo dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus.

Vaiko poreikių vertinimo proceso sklandumą mažina pritaikytų metodinių įrankių trūkumas. Audito duomenimis, net 88–98 proc. PPT dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų bei psichologų nurodo, kad jiems stinga adaptuotų ir standartizuotų vertinimo instrumentų. Ypač dideliu iššūkiu tampa ikimokyklinio amžiaus, vyresnių klasių moksleivių, kitakalbių ar sudėtingesnių raidos atvejų vertinimas. 

Specialistams trūksta ir vertinimo priemonių. Audito duomenimis, 88–98 proc. PPT dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų bei psichologų nurodo, kad jiems stinga adaptuotų ir standartizuotų vertinimo instrumentų. Mokyklose su jų trūkumu susiduria 73 proc. švietimo pagalbos specialistų. Iš jų apie 40 proc. pirminiam vertinimui naudoja savo pačių parengtus įrankius.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį ir į gabių vaikų ugdymą. Pasak jos, išskirtinių gabumų turinčių vaikų dalis visuomenėje gali siekti nuo 3 iki 20 proc. 

Nors nuo 2024 metų rugsėjo 1 dieną įsigaliojusioje naujoje tvarkoje panaikinta išimtis, leidusi nevertinti dėl išskirtinių gabumų kylančių poreikių, jokio teisinio detalizavimo ar atpažinimo algoritmo taip ir neatsirado. 

„Ekspertų vertinimu, nuoseklios gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo sistemos Lietuvoje tiesiog nėra – viskas vyksta fragmentiškai, priklauso nuo pavienių entuziastų ir tėvų finansinių galimybių. Valstybinėse mokyklose mokytojams tenka milžiniškas krūvis, todėl gabiems vaikams laiko nebelieka, o lėšų papildomam jų lavinimui mokyklų vadovai neturi“, – pranešime pažymėjo Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė pateikė sistemines rekomendacijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei Lietuvos įtraukties švietime centrui. 

„Dėl sklandžiai nejudančių procesų, adaptuotų įrankių trūkumo ir tėvų pasipriešinimo pagalba vaikams vėluoja mėnesius, o kartais taip ir nepasiekia mokyklos suolo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos įtraukties švietime centras turi sukurti specialistams standartizuotus ir adaptuotus instrumentus, o mokykloms – aiškius algoritmus, kaip elgtis aklavietėse“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. 

ŠMSM rekomenduota nustatyti aiškią mokyklos veiksmų seką tais atvejais, kai tėvai, globėjai ar rūpintojai nesutinka atlikti pirminio vertinimo, taip pat sukurti gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo tvarką. Lietuvos įtraukties švietime centrui siūloma sukurti ir įdiegti vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei įsigyti ir parengti reikiamus vertinimo instrumentus. 

ELTA