Sauliaus NARKAUS nuotr.Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo – žemės mokestis 2027 metams ir vėlesniam laikotarpiui žemės ūkio paskirties žemei didinamas 4 proc., kitų paskirčių žemei – 5 proc. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nuspręsta nekeisti – palikti tokius pat kaip ir 2026 metais.
Didinant žemės mokestį žemdirbiams padaryta išlyga
Klausimą dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo pristatęs Savivaldybės tarybos narys Algirdas Pečiulis pažymėjo, kad tarybai teikiamas pagal Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto siūlymą pakoreguotas sprendimo projektas. Pirminiame jo variante buvo siūloma žemės mokestį be jokių išimčių didinti 5 proc., pataisytame – žemės mokestį žemės ūkio paskirties žemei didinti 4 proc., kitų paskirčių žemei – 5 proc.
Robertas Endrikas laikėsi tokios pat pozicijos, kokią buvo išsakęs per Kaimo reikalų komiteto posėdį – nepritarė mokesčio didinimui. Jo teigimu, iš padidinto tarifo planuojamos papildomos pajamos nėra didelės, o gyventojams bet koks mokesčių augimas yra jautrus.
A. Pečiulis, reaguodamas į kolegos nuomonę, pabrėžė augančius Savivaldybės biudžeto poreikius: „Didėja išlaidos švietimo, biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio ir kitoms sritims, todėl biudžetas taip pat turi būti papildomas.“
Tomas Mašeckis kėlė klausimą dėl skirtingo mokesčių augimo atskiroms žemės savininkų grupėms. Jo nuomone, jeigu mokesčiai didinami, tai turėtų būti daroma vienodai visiems, neišskiriant nė vienos grupės. Išskirti žemės ūkio paskirties žemės savininkų segmentą, pasak jo, nėra teisinga kitų savininkų atžvilgiu.
Tarybos narys ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marius Kaktys prašė kolegų atsižvelgti į žemdirbių padėtį. Jo teigimu, skirtingai nei kitų paskirčių žemei, žemės ūkio veiklai didelę įtaką daro gamtinės sąlygos – krituliai, šalčiai ir kiti reiškiniai. „Būtent tai ir yra priežastys, pagrindžiančios tą mažą išlygą – vienu procentu mažesnį mokesčio didėjimą nei kitų paskirčių žemei“, – kalbėjo M. Kaktys.
Priimant sprendimą 17 tarybos narių balsavo už, šeši susilaikė.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai išliko tie patys
Bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų. Nuspręsta mokesčio tarifus ir pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį 2027 metams palikti tokį pat kaip ir 2026 metams.
Pristatytame sprendimo projekte numatyta, kad apskaičiuojant ir deklaruojant 2027 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį būtų taikomas 0,5 proc. tarifas nekilnojamojo turto mokestinei vertei, išskyrus atskirai nurodytas išimtis.
1,2 proc. tarifas būtų taikomas degalinių teritorijose esantiems specialiosios ir prekybos paskirties statiniams. 3 proc. tarifas numatytas kitos paskirties inžineriniams statiniams, susijusiems su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba, įskaitant saulės elektrines ir panašius objektus. Toks pat tarifas būtų taikomas nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas ne pagal paskirtį.
Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui numatytas 5 proc. tarifas. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
Nekilnojamojo turto mokestis 2025 metais Savivaldybės biudžetą papildė 689 tūkst. eurų, 2026 metais suplanuota gauti 1 mln. eurų, 2026 m. pirmąjį ketvirtį gauta 415,2 tūkst. eurų.














































Parašykite komentarą